Mykolas Glinskis

Mykolas Glinskis lenk. Michał Gliński rus. Михайло Львович Глинський
Glinskiai

Glinskių herbas

Gimė	1460 m. Turovas, dab. Baltarusija
Mirė	1534 m. rugsėjo 15 d. (~74 metai) Maskva
Tėvas	Levas Glinskis

Veikla	Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.

Mykolas Glinskis (lenk. Michał Gliński, rus. Михаил Львович Глинский, apie 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija – 1534 m. rugsėjo 15 d. Maskva) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.

Biografija

Kunigaikštis, kilęs iš totorių kilmės Glinskių giminės. Tėvas Levas Glinskis, broliai Vasilijus Glinskis ir Ivanas Glinskis. Mokėsi Italijoje, kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš stačiatikybės perėjęs į katalikybę apie 12 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano dvariškis, tarnavo Saksonijos kurfiursto Alberto kariuomenėje.

Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvariškiu ir artimiausiu patarėju. 1498–1501 m. Utenos, 1501–1505 m. Merkinės, 1505–1506 m. Bielsko vietininkas, 1500–1506 m. Lietuvos dvaro maršalka. Jam priklausė Liškiava, Raigardas, Turovas ir kiti dvarai. Tapus Ponų Tarybos nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. Melniko akto iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės, kuri 1506 m. Klecko mūšyje sumušė Krymo totorius, vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, 1508 m. sukėlė maištą. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje.

1514 m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514–1527 m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Po vyro mirties 1531 m. dukterėčiai tapus regente, tapo Bojarinų tarybos nariu ir įgijo didelę galią. 1534 m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.^[1]

Šeima

Mykolas Glinskis buvo vedęs kunigaikštytę Eleną Ivanovną Telepnevą-Obolenską, kunigaikščio Ivano Vasoljevičiaus Obolenskio dukterį. Nuo santuokos su kuria turėjo sūnų Vasilijų (m. 1565) ir nežinomo vardo dukterį tapusią kunigaikščio Fiodoro Ivanovičiaus Troekurovo žmona.

Šaltiniai

↑ Juozas Jurginis. Mykolas Glinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 758 psl.

Сказания Курбского и Герберштейн, «Rer. Mosc. comment.». Стрыйковский II, 343 и след. до 377, варш. изд. 1846

«Acta Tomiciana», Appendix I, 21

Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81

Politinis postas
Prieš tai: Grigalius Astikas	Lietuvos dvaro maršalka 1500–1506	Po to: Jurgis Ivanovičius Iljiničius

[1] Juozas Jurginis. Mykolas Glinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 758 psl.

[1]