Pakamaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pakamaris (lenk. podkomorzy, brus. падкаморы) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų, teisėjas ginčuose dėl sienų pakamario teismuose.

Pareigybę Lietuvoje ir Lenkijos karalystėje įsteigė Vladislovas Jogaila apie 1398 m.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemietijos pakamario pagrindinė pareiga buvo vadovavimas pakamario teismui, kuriame jis gynė šlėktos neturtingųjų našlių ir našlaičių interesus. Lenkijoje iki XVI a. pakamaris su panašiais įgaliojimais dalyvavo ir žemietijos teismo darbe.

Lietuvos didysis pakamaris (podkomorzy wielki litewski) atliko tokias pačias funkcijas, kaip ir Karūnos dvaro pakamaris, kai karalius būdavo Lietuvoje. Jis priimdavo miestelėnų prašymus karaliui, parengdavo juos ir perduodavo karaliui. Be to, dvaro pakamaris rūpinosi karaliaus saugumu dvare.

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]