Prienų miškai
54°36′6″ š. pl. 23°54′44″ r. ilg. / 54.60167°š. pl. 23.91222°r. ilg.
Prienų miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Prienų rajone, į vakarus ir pietvakarius nuo Prienų. Priklauso Prienų miškų urėdijai (Prienų ir Meškapievio girininkijoms). Apima 73,6 km² plotą.
Masyvą sudaro Prienų šilas, Mačiūnų, Meškapievio (Miškapievių), Skersabalio, Naravų, Dūmiškių, Išmanų miškai. Paviršius kalvotas, banguotas. Dirvožemiai – jauriniai silpnai sujaurėję ir velėniniai jauriniai smėliai ir priemoliai. Rytiniu pakraščiu teka Nemunas, o miškais – jo intakai (Revuona, Drubengis, Vadė, Vilkupis). Lomose yra nedidelių pelkių bei užželiančių ežerėlių.
Medynai:
- pušynai: 84 %
- eglynai: 13 %
- beržynai: 2 %
- drebulynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 30 % medynų, pusamžiai medžiai 51 %, pribręstantys 5 %, brandūs 14 %.
Prienų miškuose gyvena elniai, briedžiai, stirnos, lapės, šernai, usūriniai šunys, opšrūs, kiaunės, voverės, bebrai, ondatros, įvairūs paukščiai: jerubės, slankos, tetervinai, plėšrieji. Iki 1995 m. Prienų šile augo aukščiausia Lietuvos eglė (45 m), čia gausu kitų senų ir išlakių medžių. Mačiūnų miško 2 kvartale riogso Šiauliškių akmuo, o Naravų miško 63 kvartale stūkso Naravų piliakalnis.[1] Rytinė Prienų miškų dalis patenka į Nemuno kilpų regioninį parką.
Prienų miškus kerta plentai A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 130 Kaunas–Prienai–Alytus ir 189 Prienai–Skriaudžiai . Miškuose ir gretimais įsikūrę kaimai: Ignacava, Mačiūnai, Meškapievės, Prienlaukys, Senaūtis, Skersabalis, Dūmiškės, Užbaliai, Mieleišupis, Skuigė, Tartupis, Vazgaikiemis, Išmanai, Žiegždriai, Paduoblis, Naravai, Giraitiškės.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Prienų miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 445