Velykos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Velykos yra krikščionių tikėjimo pagrindo - Kristaus prisikėlimo - šventė. Rafaelis. Kristaus prisikėlimas. 1499-1502 m.

Velykos arba Šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė.[1][2]

Švenčiama paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu.[3] Naujajame Testamente rašoma, kad tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties. Toks būdas apskaičiuoti Velykų datą nustatytas 325 m. Pirmojo Nukėjos susirinkimo metu.[4] Pagal Grigaliaus kalendorių ši data anksčiausiai būna kovo 22 d., o vėliausiai balandžio 25 dieną. Rytų krikščionių bažnyčios naudoja Julijaus kalendorių, kurio kovo 21 d. atitinka Grigaliaus kalendoriaus balandžio 3 d. Dėl to Rytų krikščionių bažnyčiose Velykų data gali būti nuo balandžio 4 d. iki gegužės 8 d. Pagal Velykų datą nustatomos ir kitos kintamos datos Velykų laikotarpio šventės.

Su Velykomis siejami įvairūs papročiai, tarp jų ir pagoniškos kilmės, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, kiaušinių ridenimas. Velykų metu valgomi tradiciniai Velykų valgiai, kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi.

Velykų datos 2020–2025 m. pagal Vakarų tradiciją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Velykų liturgija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.

Pievėnų bažnyčioje išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas

Papročiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje Europos kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su aramėjų pas-cha, iš kurio kilęs hebrajų k. žodis pessach, reiškiantis izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą: albanų pashkët, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp. pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, ol. pasen, suomių pääsiäinen.

Anglų Easter ir vokiečių Ostern siejami su senovės germanų aušros deive Ostara ar Eostra.

Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bernard Trawicky, Ruth Wilhelme Gregory. Anniversaries and Holidays. — American Library Association, p. 224, 2000.
  2. Барсов Н. И. Пасха, христианский праздник // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.
  3. Пасха Христова: смысл и история праздника // Нескучный сад, 04.05.13.
  4. Frequently asked questions about the date of Easter, oikoumene.org

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Velykos
Tradicinės lietuvių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės (Ilgės)
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (Rasos) (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.