Rietavo apylinkė
55°43′š. pl. 21°56′r. ilg. / 55.72°š. pl. 21.93°r. ilg.
 Rietavo apylinkė | ||
| Centras | Rietavas | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Rietavo valsčius | |
| Apskritis | Rietavo apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Plungės rajonas (1977–1995) | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Rietavo seniūnija | ||
Rietavo apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Rietavo valsčiuje,[1] bet iki 1950 m. panaikinta. Atkurta 1977 m. balandžio 4 d. iš buvusių Bubėnų apylinkės ir Pelaičių apylinkės.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1979-01-17 (Išsamiau) | 3877 | 45 kaimai [2] | ||
| 1986 m. | „Bangos“ kolūkis, „Lenino keliu“ kolūkis, Rietavo tarybinis ūkis technikumas, Giliogirio girininkija, Girėnų girininkija, Rietavo girininkija, Skroblio girininkija, Žadvainių girininkija [3] | Giliogiris, Lioliai, Pelaičiai, Sauslaukis, Vatušiai, Žadvainai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) | 3322 | 40 kaimų, 1 kaimo dalis [4] | ||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Dičiūnas, viršaitis 1990–1995 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 115
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 362
- ↑ Plungės rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 403
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 399