Vėžaičiai
Kitos reikšmės – Vėžaičiai (reikšmės).
| Vėžaičiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Vėžaičiai |
||
| Koordinatės | 55°43′08″š. pl. 21°28′41″r. ilg. / 55.719°š. pl. 21.478°r. ilg.Koordinatės: 55°43′08″š. pl. 21°28′41″r. ilg. / 55.719°š. pl. 21.478°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vėžaičių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 877 | |
Vėžaičiai – miestelis Klaipėdos rajone, šalia automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , per miestelį eina kelias 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai (Žemaičių plento dalis). Yra kelias į Plungę 166 Plungė–Vėžaičiai . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centro, Nausodžio, Skinijos). Prateka Skinija ir Gerdauja, Žirgupis, prie Ąžuolijos miško.
Stovi medinė Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1784 m.), yra Vėžaičių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-96008), veikia Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas (nuo 1967 m.), kultūros namai (buvusiose dvaro arklidėse), ambulatorija, 5 parduotuvės, Vėžaičių dvaro sodyba ir parkas. Naftos telkinys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kildinamas iš nepaliudyto asmenvardžio *Vė́žaitis daugiskaitos (plg. pavardė Vėžỹs).[2]
Vėžaičių dvaras minimas 1567 m., prie jo kūrėsi kaimas. Dvaras priklausė Volmerams, kurių vienas – Kazimieras – buvo Gardininko pilininkas. 1784 m. jis pastatė medinę Šv. Kazimiero Išpažinėjo bažnyčią, o sūnus Leonardas įtaisė altorius, varpus.
1919 m. atidaryta pradinė mokykla. Sovietmečiu įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto filialas, veikė eksperimentinis ūkis. Miestelis gavo TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medalį.
1931 - 1939 m. pro miestelį nutiestas Žemaičių plentas, sujungęs miestelį su Klaipėda ir Kaunu.
2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-744 patvirtino Vėžaičių herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1915–1919 m. | ? | Vėžaičių apskrities centras |
| 1950–1995 m. | Vėžaičių apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
| 1995– | Vėžaičių seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 294 | 378 | 523 | 901 | 1 418 | ||
| 1983 m.[8] | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | ||
| 1 337 | 1 628 | 1 630 | 1 749 | 1 646 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи, Ковна: Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vėžaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 728 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vėžaičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 197 psl.
- ↑ Vėžaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 497
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Vėžaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 353 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KULIAI – 16 km Tilvikai – 11 km |
| |||||||||
| GARGŽDAI – 5 km Klaipėda – 20 km |
|
Antkoptis – 8 km ENDRIEJAVAS – 16 km | |||||||||
| Girininkai – 5 km VEIVIRŽĖNAI – 16 km | |||||||||||
| ||||||||||||||