Judrėnai
-
- Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Judrėnai
|
||
| Koordinatės | 55°35′10″N 21°48′11″E / 55.586°N 21.803°EKoordinatės: 55°35′10″N 21°48′11″E / 55.586°N 21.803°E | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis |
|
| Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Judrėnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 468 (2011 m.) | |
|
lenk. Judrany |
||
Judrėnai (žem. Jodrienā) – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).
Turinys
Geografija[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
RIETAVAS – 20 km Žadvainai – 10 km |
|
|||||||||
| VEIVIRŽĖNAI – 15 km GARGŽDAI – 36 km |
|
||||||||||
| ŠVĖKŠNA - 16 km | STEMPLĖS - 16 km | PAJŪRALIS – 11 km | |||||||||
Istorija[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.
XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. [2]
1950–1992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,[3] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.
2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Seniūnijos centras |
| 1950–1995 m. | Judrėnų apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Judrėnų seniūnijos centras |
Gyventojai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.
 |
||||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1977 m.[5] | 1979 m.sur. | 1985 m.[6] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 140 | 195 | 300 | 514 | 567 | 549 | 531 | 468 | - | ||
|
||||||||||
Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Judrėnuose gimė:
- Vladas Daukša (1882-1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
- Jonas Bucevičius (1883-1967), advokatas, politikas
- Napoleonas Bernotas (1914-1959), aktorius, režisierius
- Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas
Judrėnuose gyvena:
- Irena Viliūtė, tautodailininkė
Judrėnų kapinėse palaidota lakūno S. Dariaus motina.
-
Judrėnų girininkija
-
Kapinės
Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
- ↑ Judrėnų biblioteka
- ↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
- ↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.
Nuorodos[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
- Judrany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 619 (lenk.)
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai
