Judrėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
Judrėnai
Judrėnai.JPG
Miestelio centre
Judrenuherbas.png
Judrėnai
Judrėnai
Koordinatės 55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg. / 55.585; 21.804 (Judrėnai)Koordinatės: 55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg. / 55.585; 21.804 (Judrėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Judrėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 388
Commons-logo.svg Vikiteka Judrėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Judrė́nai
Kilmininkas: Judrė́nų
Naudininkas: Judrė́nams
Galininkas: Judrė́nus
Įnagininkas: Judrė́nais
Vietininkas: Judrė́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Judrany

Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, prie rajoninio kelio  3209  RietavasŽadvainaiJudrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1780 m.), veikia Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, paštas (LT-96032), biblioteka, girininkija. Stūkso miestelio 450 metų jubiliejaus akmuo, pastatytas 2011 m., stovi kryžius nukankintiems Lietuvos partizanams ir kaliniams atminti, pastatytas 2001 m.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judrėnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Graumenos intako Judrės vardo.[2][3]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judrėnų įkūrimo akmuo „450 metų“ (2011)
Bendruomenės namai
Judrėnų centras

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. [4]

19501992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtintas Judrėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Seniūnijos centras ?
1950 m. Kvėdarnos valsčius Rietavo apskritis
19501962 m. Judrėnų apylinkės centras Šilalės rajonas
19621986 m. Klaipėdos rajonas
19861995 m. Endriejavo apylinkė
1995 Judrėnų seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1977 m.[9] 1979 m.sur.[10] 1985 m.[11]
173 140 195 300 514 567 549
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - - -
533 531 468 388 - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Judrėnuose gimė:

Judrėnuose gyvena:

Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 42
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Kazys MisiusJudrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. JudrėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. JudrėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 138-139
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png RIETAVAS – 20 km
Žadvainai – 10 km
Blank-50px.png
VEIVIRŽĖNAI – 15 km
GARGŽDAI – 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠVĖKŠNA - 16 km STEMPLĖS - 16 km PAJŪRALIS – 11 km