Pereiti prie turinio

Kryžkalnis

Koordinatės: 55°28′12″š. pl. 22°41′31″r. ilg. / 55.470°š. pl. 22.692°r. ilg. / 55.470; 22.692 (Kryžkalnis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kryžkalnis
{{#if:275px
Kryžkalnio autobusų stotis
Kryžkalnis
Kryžkalnis
55°28′12″š. pl. 22°41′31″r. ilg. / 55.470°š. pl. 22.692°r. ilg. / 55.470; 22.692 (Kryžkalnis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybės vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Nemakščių seniūnija
Gyventojų (2011) 2
Vikiteka Kryžkalnis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krỹžkalnis
Kilmininkas: Krỹžkalnio
Naudininkas: Krỹžkalniui
Galininkas: Krỹžkalnį
Įnagininkas: Krỹžkalniu
Vietininkas: Krỹžkalnyje

Kryžkalnis – kaimas Raseinių rajono vakaruose. Išsidėstęs šalia dviejų svarbių kelių sankryžos:

Kryžius prie buvusio Kryžkalnio motinos paminklo pamatų
Kelių mazgas ties Kryžkalniu
Kryžkalnio memorialo koplyčia
Memorialo šalia koplyčios statybos aikštelė, 2019 m.spalis

Nuo Kryžkalnio maždaug vienodai nutolę miestai Kelmė, Šilalė, Raseiniai ir Tauragė (apie 35 km). Kryžkalnis yra maždaug pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos. Yra žvyro telkinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. kaimas įkurtas nutiesus Žemaičių plentą.

1972 m. Kryžkalnyje pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ sovietinei armijai „išvaduotojai“ (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. Vytautas Gabriūnas, vitražistas Kazys Morkūnas) – 8 m aukščio bronzinė skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė granito sienelė su simboliniais pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizanės bareljefais. 1990 m. spalį skulptūra demontuota, dabar eksponuojama Grūto parke.

1979 m. prie kelio į Šiaulius pastatyta savita autobusų stotis su maisto prekių parduotuve ir kavine antrajame aukšte. Stotį projektavo architektas Konstantinas Zubovas, žuvęs 1971 m. alpinistų žygyje į kalnus, todėl jo draugai baigė šį projektą ir įgyvendino kaip savotišką paminklą architektui.

2018 m. rudenį ant kalvos šalia buvusio „Kryžkalnio motinos“ paminklo vietos pastatytas memorialas, skirtas Kęstučio apygardos partizanams. Jį sudaro betoninė koplyčia ir blokai su 1137 partizanų vardų ir slapyvardžių įrašais.[2]

2019 m. spalio mėn. prie koplyčios esančiame žemės sklype pradėtas statyti paminklas, skirtas pagerbti visus 20 tūkst. žuvusių Lietuvos partizanų.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1978 m.[5] 1979 m.sur.[6]
49 61 41 41
1985 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
19 12 11 2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baigtas statyti Kryžkalnio memorialas Archyvuota kopija 2018-10-06 iš Wayback Machine projekto.. Daiva Baronienė. Lietuvos žinios, 2018 m. rugsėjo 21 d.
  3. Kryžkalnyje pradėtos memorialo partizanams statybos. lrt.lt
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. KryžkalnisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 197 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Giedrė Jankevičiūtė ir kt. Kryžkalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 408
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuo Kryžkalnio kalvų: atsiminimai / Vladas Valentinavičius. – Vilnius: Sogena, 2010. – 230 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9916-4-9