Rietavo herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rietavo herbas – Rietavo miesto ir savivaldybės heraldinis atributas.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlyname herbinio skydo lauke ant žalios kalvos auksinis einantis liūtas (pakelta priekine dešine koja), dantyse laikantis sidabrinį kalaviją su auksine rankena.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1792 m. kovo 20 d. Ketverių metų seimas Rietavui suteikė Magdeburgo teises ir iki dabar beveik nepakitusį herbą, kuriame buvo pavaizduotas bėgantis liūtas su kalaviju nasruose ir užrašu po juo lenkų kalba: Za Norod, Korola y Wolnošč – „Už Tautą, Karalių ir Laisvę“. Šios privilegijos originalas dabar saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tokią karingą herbo heraldiką pasirinkti, matyt, privertė tuo metu Abiejų Tautų Respublikoje tvyrojusi suirutės nuojauta. Liūtas simbolizavo drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Iš kitų jis herbų šis išsiskyrė tuo, kad nasruose laikė kalaviją, tarsi norėdamas kam nors jį įteikti.[1]

Ilgainiui miesto herbas buvo užmirštas. Kiek stilizuotas jis atkurtas 1970 m., tačiau po kurio laiko ir šis variantas buvo uždraustas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1996 m. rugsėjo 18 d. pagal istorinę 1792 m. privilegiją atkurtas Rietavo miesto herbas. Herbo etalono autorius dailininkas Arvydas Každailis.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]