Pereiti prie turinio

Žibininkų paminklas partizanams

Koordinatės: 55°57′28″š. pl. 21°08′52″r. ilg. / 55.957817°š. pl. 21.147875°r. ilg. / 55.957817; 21.147875
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žibininkų paminklas partizanams

Paminklas 1949 m. Žibininkuose žuvusiems Kardo rinktinės partizanams
Žibininkų paminklas partizanams
Žibininkų paminklas partizanams
Koordinatės
55°57′28″š. pl. 21°08′52″r. ilg. / 55.957817°š. pl. 21.147875°r. ilg. / 55.957817; 21.147875
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Aukštis 1,04 m
Plotas 0,01 ha
Naudotas Pastatytas 1995 m.

Žibininkų paminklas partizanams yra vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žibininkuose (Kretingos seniūnija), 0,41 km į pietryčius nuo kelio PalangaDarbėnai, Joskaudų (Žibininkų) miške.

2009 m. atstatyta partizanų žeminė

Paminklas stovi Vilimo kalnu vadinamos kalvelės šiauriniame šlaite, prie miško keliuko. Jis pilkšvai juodos spalvos, natūralaus granito, netaisyklingos formos, kraštuose apskaldytas. Priekinė plokštuma nušlifuota. Joje pavaizduota kalaviju perkirsta grandinė, skydas su Vyčio kryžiumi ir virš ąžuolo šakelės kylantis kryžius su Nukryžiuotojo siluetu. Ties viduriu iškaltas atminimo užrašas: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / 1949 m. / ALFONSAS- KNISTAUTAS-RAGŪNAS / STASYS-LISAUSKAS-ANTANAS / VYTAUTAS-GRICIUS-ŽILVINAS / VYTAUTAS-SERMONTIS-GINTARAS/ PRANAS-BUDRYS-ŠARŪNAS / VYTAUTAS DAUGINTIS-BAGŪNAS. BENDRAŽYGIAI 1995.“

Paminklo aukštis – 1,4 m, plotis – 1,84 m, storis – apie 60 cm.

Apie 15 m į pietus nuo paminklo, kalvos viršūnėje yra atstatyta partizanų žeminė.

Atstatytoje partizanų žeminėje
Atstatytoje partizanų žeminėje

Žibininkų kaimo miškelyje, Juozo Vilimo žemėje pokariu buvo įrengta žeminė, kuria naudojosi Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanai. 1949 m. vasario 7 d. MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių kariai ir Palangos valsčiaus stribai (iš viso per 70 ginkluotų vyrų) žeminę apsupo. Joje buvę Kardo rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Knistautas, jo adjutantas Stasys Lisauskas, Narimanto kuopos Šarūno būrio vadas Pranas Budrys, partizanai Vytautas-Vitalis Daugintis, Vytautas Gricius ir Bronius Salys mūšio metu prasiveržė pro apsupties žiedą,[1] tačiau netrukus buvo susekti ir nukauti, o nuo persekiotojų pasislėpti pavyko tik B. Saliui. Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Palangos poskyrio būstinės kieme. Užkasimo vieta nežinoma.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus ir jo pirmininko Petro Gabrėno iniciatyva 1995 m. prie išsprogdintos žeminės pastatytas paminklas[2] (skulptorius Julius Vertulis), o 2009 m. atstatyta partizanų žeminė.[3]

  1. Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 303. – L. 486. – B. 1178. – L. 386–387. – B. 1179. – L. 38, 45–46. – B. 1237. – L. 151. – B. 1243. – L. 154. – B. 1244. – L. 38, 45–46. – B. 1249. – L. 387. – Ap. 47, b. 264. – L. 48v–49, 52v–53, 88v–89
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998 m. kovo 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. archyvinės pažymos
  2. L. Kielienė. Įamžins žuvusiųjų atminimą. – Pajūrio naujienos – 1995, gegužės 9
    S. Daukšienė, I. Galdikaitė. Paminklas Narimanto kuopos kuopai. – Tremtinys – 1995. – Nr. 40
  3. Gediminas Griškevičius. Patriotus suvienijusios iškilmės Žibininkuose. – Palangos tiltas – 2009, rugsėjo 19
    Diana Jomantaitė. Prie atkurto bunkerio susirinko gyvi istorijos liudininkai. – Pajūrio naujienos – 2010, rugsėjo 25