Žibininkų paminklas partizanams

Koordinatės

55°57′28″š. pl. 21°08′52″r. ilg. / 55.957817°š. pl. 21.147875°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingos seniūnija

Aukštis

1,04 m

Plotas

0,01 ha

Naudotas

Pastatytas 1995 m.

Žibininkų paminklas partizanams yra vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žibininkuose (Kretingos seniūnija), 0,41 km į pietryčius nuo kelio Palanga–Darbėnai, Joskaudų (Žibininkų) miške.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas stovi Vilimo kalnu vadinamos kalvelės šiauriniame šlaite, prie miško keliuko. Jis pilkšvai juodos spalvos, natūralaus granito, netaisyklingos formos, kraštuose apskaldytas. Priekinė plokštuma nušlifuota. Joje pavaizduota kalaviju perkirsta grandinė, skydas su Vyčio kryžiumi ir virš ąžuolo šakelės kylantis kryžius su Nukryžiuotojo siluetu. Ties viduriu iškaltas atminimo užrašas: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / 1949 m. / ALFONSAS- KNISTAUTAS-RAGŪNAS / STASYS-LISAUSKAS-ANTANAS / VYTAUTAS-GRICIUS-ŽILVINAS / VYTAUTAS-SERMONTIS-GINTARAS/ PRANAS-BUDRYS-ŠARŪNAS / VYTAUTAS DAUGINTIS-BAGŪNAS. BENDRAŽYGIAI 1995.“

Paminklo aukštis – 1,4 m, plotis – 1,84 m, storis – apie 60 cm.

Apie 15 m į pietus nuo paminklo, kalvos viršūnėje yra atstatyta partizanų žeminė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žibininkų kaimo miškelyje, Juozo Vilimo žemėje pokariu buvo įrengta žeminė, kuria naudojosi Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanai. 1949 m. vasario 7 d. MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių kariai ir Palangos valsčiaus stribai (iš viso per 70 ginkluotų vyrų) žeminę apsupo. Joje buvę Kardo rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Knistautas, jo adjutantas Stasys Lisauskas, Narimanto kuopos Šarūno būrio vadas Pranas Budrys, partizanai Vytautas-Vitalis Daugintis, Vytautas Gricius ir Bronius Salys mūšio metu prasiveržė pro apsupties žiedą,^[1] tačiau netrukus buvo susekti ir nukauti, o nuo persekiotojų pasislėpti pavyko tik B. Saliui. Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Palangos poskyrio būstinės kieme. Užkasimo vieta nežinoma.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus ir jo pirmininko Petro Gabrėno iniciatyva 1995 m. prie išsprogdintos žeminės pastatytas paminklas^[2] (skulptorius Julius Vertulis), o 2009 m. atstatyta partizanų žeminė.^[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 303. – L. 486. – B. 1178. – L. 386–387. – B. 1179. – L. 38, 45–46. – B. 1237. – L. 151. – B. 1243. – L. 154. – B. 1244. – L. 38, 45–46. – B. 1249. – L. 387. – Ap. 47, b. 264. – L. 48v–49, 52v–53, 88v–89
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998 m. kovo 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. archyvinės pažymos
↑ L. Kielienė. Įamžins žuvusiųjų atminimą. – Pajūrio naujienos – 1995, gegužės 9
S. Daukšienė, I. Galdikaitė. Paminklas Narimanto kuopos kuopai. – Tremtinys – 1995. – Nr. 40
↑ Gediminas Griškevičius. Patriotus suvienijusios iškilmės Žibininkuose. – Palangos tiltas – 2009, rugsėjo 19
Diana Jomantaitė. Prie atkurto bunkerio susirinko gyvi istorijos liudininkai. – Pajūrio naujienos – 2010, rugsėjo 25

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partizanų žeminės atidarymas

[1] Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 303. – L. 486. – B. 1178. – L. 386–387. – B. 1179. – L. 38, 45–46. – B. 1237. – L. 151. – B. 1243. – L. 154. – B. 1244. – L. 38, 45–46. – B. 1249. – L. 387. – Ap. 47, b. 264. – L. 48v–49, 52v–53, 88v–89
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998 m. kovo 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. archyvinės pažymos

[2] L. Kielienė. Įamžins žuvusiųjų atminimą. – Pajūrio naujienos – 1995, gegužės 9
S. Daukšienė, I. Galdikaitė. Paminklas Narimanto kuopos kuopai. – Tremtinys – 1995. – Nr. 40

[3] Gediminas Griškevičius. Patriotus suvienijusios iškilmės Žibininkuose. – Palangos tiltas – 2009, rugsėjo 19
Diana Jomantaitė. Prie atkurto bunkerio susirinko gyvi istorijos liudininkai. – Pajūrio naujienos – 2010, rugsėjo 25

[1]

[2]

[3]