Nausodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Nausodis
Nausodis2009061603.JPG

Nausodis
Koordinatės 55°53′20″N 21°25′52″E / 55.889°N 21.431°E / 55.889; 21.431 (Nausodis)Koordinatės: 55°53′20″N 21°25′52″E / 55.889°N 21.431°E / 55.889; 21.431 (Nausodis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 136 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NausodisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Naũsodis
Kilmininkas: Naũsodžio
Naudininkas: Naũsodžiui
Galininkas: Naũsodį
Įnagininkas: Naũsodžiu
Vietininkas: Naũsodyje

Nausodis – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 12 km į rytus nuo Kretingos, 3 km į šiaurės rytus nuo Žalgirio seniūnijos centro Raguviškių, Minijos kairiajame krante.

Veikia „Geonaftos“ naftos gavybos gręžiniai.[2]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per kaimą teka Prūdupis, o vakariniu pakraščiu vingiuoja Minija. Nausodžio žemės ribojasi su Abakais, Budriais ir Kačaičiais.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Rubuliai – 2,3 km Žadeikiai – 3 km KARTENA – 4,5 km
Abakai – 1,5 km
Blank-50px.png
Mišučiai – 2 km
KRETINGA – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Balsiškiai – 6,2 km
RAGUVIŠKIAI – 3 km Kačaičiai – 1,7 km Budriai – 1,75 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas skelbia, kad tai naujas sodžius (kaimas), tačiau jo žemėje žmonės gyvena jau nuo I tūkstantmečio.[3] Apie tai liudija tarp Nausodžio gyvenvietės ir Mišučių dvaro sodybos rymantis Mišučių piliakalnis.

Nausodis susiformavo XVI a. pabaigoje, po valakų reformos ir buvo tipinis gatvinis-rėžinis kaimas, kuris priklausė Mišučių dvarui. 1846 m. Kartenos parapijos Nausodžio kaime buvo 15 dūmų.[4] Mirusius artimuosius nausodiškiai iki XIX a. laidojo kaimo kapinėse, kurios veikė Minijos slėnio terasoje netoli piliakalnio.

XX a. pradžioje kaimą sudarė trys dalys: Idzeliai (3 ūkiai), Nausodis (6 ūkiai) ir Prūsaliai (6 ūkiai), 1923 m. buvo 21 ūkis.[5] 1921 m. parengtas vienkieminio kaimo žemėtvarkos planas, kurį 1933 m. įgyvendino matininkas P. Tryčius. Žemės reformos metu išskirsčius kaimą į vienkieminius ūkius centrinė gyvenvietės dalis išretėjo, tačiau planinė struktūra mažai tepakitusi išliko iki mūsų dienų.

Dalis nausodiškių po Antrojo pasaulinio karo tapo Lietuvos partizanais, jų ryšininkais ir rėmėjais. Vilksmilte vadinamoje nuošalioje kaimo vietovėje prie Minijos, Igno Slušnio sodyboje buvusi įrengta Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio partizanų slėptuvė. 1948 m. rugsėjo 8 d. sodybą apsupo ir padegė MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Kartenos vls. poskyrio stribai. Susišaudymo metu žuvo būrio vadas Vladas Slušnys-Jūreivis, jo žmona Karolina Slušnienė-Jūreivienė, partizanai Bronius Anužis-Žalgiris ir Jonas Liaudonskas-Girėnas, Tauras.[6] Archyviniai duomenys teigia, kad mūšio metu žuvo ir partizanų rėmėjas, sodybos savininkas I. Slušnys, tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad jis dar kurį laiką gyveno, o dingo vėliau.[7] Nausodžio kaimo gyventojo Igno Jurkaus namuose partizanai įvykdė mirties bausmę naujakuriui Justinui Buivydui iš Budrių kaimo.[8]

Partizanų artimuosius ir pagalbininkus enkavedistai ir stribai trėmė į Sibirą. 19481949 m. buvo išvežtos Antano Anužio, Igno Kupšio, Antano Kupšio, Aleksandro Slušnio, Juozo Šlušnio šeimos ir Albertina Lukauskaitė,[9] o Vladas Balsevičius, Vladas Lukauskas, jo sūnus Zenonas Lukauskas ir kt. įkalinti lageriuose.

Skirtingai nuo aplinkinių kaimų, sovietmečiu Nausodžio kaimas nesunyko. Nors jis buvo pagalbinė Aušros, o vėliau – Jaunosios gvardijos (Žemaitijos) kolūkio gyvenvietė, tačiau į kaimą kėlėsi aplinkinių vienkiemių gyventojai, statėsi naujas sodybas.

XX a. 7-8 dešimtmetyje dar buvo likę keletas senų, etnografiškai vertingų sodybų. Viena gražiausių buvusi Vlado Balsevičiaus sodyba, užėmusi apie 1,5 ha žemės. Joje stovėjo namas ir visi ūkiniai pastatai, augo didelis obelų ir vyšnių sodas, tyvuliavo 3 tvenkiniai ir didelis, 1,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m gylio šulinys su mediniu rentiniu. Šulinį vadino bravariniu, kadangi jis buvo iškastas XIX a. pirmojoje pusėje čia stovėjusiai Mišučių dvaro spirito varyklai (bravorui). Sodybą juose tvora, o į kiemą buvo įvažiuojama pro plačius vartus. Seniausias pastatas joje buvo 1783 m. statyta klėtis. Vienoje jos kamaroje buvusi įrengta meistarnė, kurioje meistraudavo ir darbo įrankius saugojo sodybos šeimininkas. Vaikio kamara buvo skirta samdytam bernui gyventi, o klėtis – grūdams saugoti. Be to pastate dar buvo šeimininkės (gaspadinės) sandėliukas ir dvi kraitinės kamaros šeimininkų dukroms. Jadvygos Lukauskienės sodyboje buvusi dar senesnė, 1753 m. statyta klėtis. Įdomus buvo 1807 m. statytas B. Lygutienės namas, taip pat Liudo Kupšio klėtis, pastatyta iš smulkių, plonų rąstų.[10]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191938, 19411944 m. Budrių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Budrių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
19631977 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Budrių seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
156 165 136


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Žygimantas Meškauskas. Sėkmingos investicijos didina "Geonaftos" naftos gavybą. - Vakarų ekspresas - 2004, liepos 14
  3. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai 2002–2005: Archeologija. – Vilnius, 2005. – T. 1 (2). – P. 207–208
  4. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 166 (Nowosiady)
  5. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
  6. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento archyvinė pažyma. - 1997 m. spalio 24. - L. 1, 8–9
  7. Audronė Puišienė. Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą. - Pajūrio naujienos - 2010 m. spalio 22
  8. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys - 1966, liepos 28. - P. 3
  9. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - T. 1. - P. 424, 442, 444, 456, 460
  10. Kretingos rajono architektūriniai paminklai. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 35. - L. 10, 23
  11. Kultūros vertybių registras: Svirnas
  12. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Marijos, Kristaus ir Šv.Juozapo skulptūromis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]