Pesčiai
 | ||
|---|---|---|
  Pesčiai |
||
| Koordinatės | 56°03′22″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.056°š. pl. 21.536°r. ilg.Koordinatės: 56°03′22″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.056°š. pl. 21.536°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 31 (2011 m.) | |
Pesčiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km nuo į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai , dešiniajame Salanto ir kairiajame jo intako Pestupio krante.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plyti Salanto dešiniojo kranto aukštumoje. Vakariniu pakraščiu praeina kelias 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , o šiauriniu – 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai , o centrine dalimis – Žudgalis–Pesčiai–Klecininkai. Šiaurės rytiniu pakraščiu teka Varlupis, o pietvakariniu – Pestupis (abu dešinieji Salanto intakai). Ant Pestupio įrengtas Pesčių tvenkinys. Kaimas ribojasi su Bargaliu, Žudgaliu, Salantais, Žvainiais ir Klecininkais.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Leliūnai – 2 km | Žudgalis | SALANTAI – 2 km |
| |||||||
| Bargalis |
|
Salantai – 2 km | |||||||||
| Klecininkai | Barzdžiai – 2,5 km | Žvainiai – 2 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pesčiai (lenk. Peszcie) pirmąkart paminėti 1568 m.[2] Kaimas priklausė ribojosi su Salantais, Erlėnais, Juodupėnais, Grūšlauke, Peldiškių miško apyrube ir Platelių valsčiaus kaimais. XVII a. II pusėje – XVIII a. pr. bendro naudojimo kaimo žemių vakarinėje dalyje susiformavo Pesčių užusienis. Kaimas priklausė Salantų dvarui, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. XVIII a. pab. Pesčiai padalinti į du teritorinius vienetus. Senojo kaimo žemėje įkurtas Grūšlaukės dvaro ūkinis gamybinis padalinys – Pesčių palivarkas (XIX a. tapęs grafų Tiškevičių Grūšlaukės dvaro administraciniu centru), o užusienis tapo savarankišku kaimu.
1750 m. Pesčiuose (lenk. Peście) buvo 55 (kaime – 46, užusienyje – 9), 1821 ir 1843 m. – 16, 1846 ir 1866 m. – 7 dūmai.[3]
1861 m. kaimas tapo Grūšlaukės valsčiaus Pesčių seniūnijos centru. Jame buvo 335 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 1523 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai ėjo atodirbio prievolę grafų Tiškevičių Grūšlaukės (Pesčių) dvare.[4]
1923 m. Pesčių dvare buvo 1, kaime – 9 kiemai.[5] 1923–1927 m. dvaras išparceliuotas, žemės išdalintos dvaro kumečiams ir Grūšlaukės bei Salantų valsčių Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, kurie naujakurių gyvenvietę pavadino Leliūnais. Senąjį gyvenvietės vardą išsaugojo arčiau Salantų buvęs Pesčių kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVII–XVIII a. | Grūšlaukės vaitija |
| 1861–1880 m. | Pesčių seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 118 | 135 | 59 | 66 | 137 66 (kaime) 71 (dvare) |
88 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur. | - | ||
| 51 | 50 | 31 | 24 | 31 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- Kazys Ramonas (g. 1890 m. gegužės 10 d.), Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, jaun. puskarininkis.[8]
- Juozapas Sodys (g. 1903 m. lapkričio 10 d.), Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas,[9] Žemaičių apygardos partizanas. Žuvo 1946 m. gruodžio 17 d. Pesčiuose.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Klecininkų (Pesčių) senosios kapinės[10]
- Koplytėlė su Marijos skulptūra (registrinis kultūros paveldo objektas; XIX a. I pusė).[11]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 167 - ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
- ↑ Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
- ↑ Pesčių k. senosios kapinės
- ↑ Koplytėlė su Marijos skulptūra