Pereiti prie turinio

Pesčiai

Koordinatės: 56°03′14″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.054°š. pl. 21.536°r. ilg. / 56.054; 21.536 (Pesčiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pesčiai
{{#if:280px
Pesčių paminklas Lietuvos partizanams
Pesčiai
Pesčiai
56°03′14″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.054°š. pl. 21.536°r. ilg. / 56.054; 21.536 (Pesčiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 17
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pesčiaĩ
Kilmininkas: Pesčių̃

Pesčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 2 km nuo į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai , dešiniajame Salanto ir kairiajame jo intako Pestupio krante.

Kaimas plyti Salanto dešiniojo kranto aukštumoje. Vakariniu pakraščiu praeina kelias  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , o šiauriniu –  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai , o centrine dalimis – Žudgalis–Pesčiai–Klecininkai. Šiaurės rytiniu pakraščiu teka Varlupis, o pietvakariniu – Pestupis (abu dešinieji Salanto intakai). Ant Pestupio įrengtas Pesčių tvenkinys. Kaimas ribojasi su Bargaliu, Žudgaliu, Salantais, Žvainiais ir Klecininkais.

Pesčiai (lenk. Peszcie) pirmąkart paminėti 1568 m.[2] Kaimas priklausė ribojosi su Salantais, Erlėnais, Juodupėnais, Grūšlauke, Peldiškių miško apyrube ir Platelių valsčiaus kaimais. XVII a. II pusėje – XVIII a. pr. bendro naudojimo kaimo žemių vakarinėje dalyje susiformavo Pesčių užusienis. Kaimas priklausė Salantų dvarui, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. XVIII a. pab. Pesčiai padalinti į du teritorinius vienetus. Senojo kaimo žemėje įkurtas Grūšlaukės dvaro ūkinis gamybinis padalinys – Pesčių palivarkas (XIX a. tapęs grafų Tiškevičių Grūšlaukės dvaro administraciniu centru), o užusienis tapo savarankišku kaimu.

1750 m. Pesčiuose (lenk. Peście) buvo 55 (kaime – 46, užusienyje – 9), 1821 ir 1843 m. – 16, 1846 ir 1866 m. – 7 dūmai.[3]

1861 m. kaimas tapo Grūšlaukės valsčiaus Pesčių seniūnijos centru. Jame buvo 335 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 1523 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai ėjo atodirbio prievolę grafų Tiškevičių Grūšlaukės (Pesčių) dvare.[4]

1923 m. Pesčių dvare buvo 1, kaime – 9 kiemai.[5] 19231927 m. dvaras išparceliuotas, žemės išdalintos dvaro kumečiams ir Grūšlaukės bei Salantų valsčių Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, kurie naujakurių gyvenvietę pavadino Leliūnais. Senąjį gyvenvietės vardą išsaugojo arčiau Salantų buvęs Pesčių kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIIXVIII a. Grūšlaukės vaitija
18611880 m. Pesčių seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8]
118 135 59 66 137
66 (kaime)
71 (dvare)
88 51
1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - -
50 31 24 31 17 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 167
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  14. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
  15. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
  16. Pesčių k. senosios kapinės
  17. Koplytėlė su Marijos skulptūra

Aplinkinės gyvenvietės

Leliūnai – 2 km Žudgalis SALANTAI – 2 km
Bargalis
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Salantai – 2 km
Klecininkai Barzdžiai – 2,5 km Žvainiai – 2 km