Balsiškių paminklas partizanams
Balsiškių paminklas partizanams | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
Aukštis | 1,6 m | ||
Plotas | 4 m² | ||
Naudotas | Pastatytas 2013 m. |
Balsiškių paminklas Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanams yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Balsiškiuose (Kartenos seniūnija), 2 km į pietus nuo kelio 2307 Kartena–Kalniškiai–Anužiai , kelio Vėlaičiai–Balsiškiai kairėje pusėje.
Paminklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stovi pakelėje, kaimo šiaurinėje dalyje. Tai tipinis, trisienės Laisvės kolonos, užsibaigiančios Jogailaičių dvigubu kryžiumi, betoninis atminimo ženklas, įmontuotas į apskritą cokolį. Visų trijų fasadų pusėje yra po memorialinį užrašą: priekyje – „BALSIŠKIŲ KAIME / 1948 08 11 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / BUGANTO KUOPOS / PARTIZANAI“; pietrytinėje (dešinėje) plokštumoje: „VYTAUTAS MILTAKIS / KELEIVIS / G. 1930 M. / EDVARDAS PRIŽGINTAS / GARSAS / G. 1917 M. / IGNAS SMILINGIS / LIUTAURAS / G. 1927 M. / STANISLAVA VALUŽYTĖ / MEILĖ / G. 1922 M. / ALFONSAS ŽILINSKAS / DANGIS / G. 1928 / ANTANAS ŽILINSKAS / JAZMINAS / G. 1928 M. // KUOPOS RYŠININKĖ / STANISLAVA VALUŽIENĖ / MOČIUTĖ / G. 1894 M. “; šiaurės rytinėje (kairėje) plokštumoje: „KARDO RINKTINĖS / SKIRMANTO KUOPOS / LENKIMŲ BŪRIO / VADAS / VYTAUTAS JABLONSKIS / ŠIAURYS / G. 1920 M.“ Atminimo ženklą juosia gėlių klomba.
Paminklo aukštis – 1,6 m, paminklinės teritorijos plotas – 4 m².
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietų armijai 1944 m. pabaigoje užėmus Kartenos valsčių, pasipriešinimo judėjimui jame koordinuoti 1945 m. buvo įkurtas Kardo rinktinės partizanų Kadugio būrys, 1946 m. pavadintas Buganto kuopa.
1948 m. rugpjūčio 11 d. Kartenos valsčiaus Mikoliškių–Žutautų apylinkių miškuose MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Kartenos, Skuodo, Salantų, Darbėnų ir Kretingos valsčių poskyrių stribai vykdė baudžiamąją operaciją. Miške karinė grupė susidūrė su aštuonių partizanų grupe. Susišaudymo metu Bumbulių miško masyve prie Balsiškių kaimo žuvo septyni kovotojai: penki Buganto ir vienas Skirmanto kuopos partizanai bei jų ryšininkė. Žuvusiųjų kūnus stribai parvežė į MGB Kartenos vls. būstinės kiemą, kuriame juos niekino, o vėliau užkasė.
Lietuvos kariuomenės vado, generolo leitenanto Arvydo Pociaus ir Kovų už Lietuvos nepriklausomybę įamžinimo Kartenos draugijos pirmininko Juozapo Antano Vilucko rūpesčiu, padedant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, netoli partizanų žuvimo vietos 2013 m. buvo pastatytas, o 2014 m. birželio 6 d. iškilmingai pašventintas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas, Vilnius).
Žuvę partizanai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Jablonskis–Šiaurys, g. 1920 m., Juodeikių k., Skuodo vls., Kretingos aps. Nuo 1947 m. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto (Kartenos) kuopos narys, 1948 m. paskirtas Skirmanto (Skuodo) kuopos Lenkimų būrio vadu.
- Vytautas Miltakis–Keleivis, g. 1930 m. Kalno Grikštų k., Kartenos vls., Kretingos aps. Nuo 1947 m. Buganto kuopos partizanų ryšininkas, vėliau pasitraukė į mišką.
- Edvardas Prižgintas–Garsas, g. 1917 m. Lygnugariškių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Buganto kuopos partizanų ryšininkas ir rėmėjas, nuo 1948 m. rugpjūčio mėn. – kuopos narys.
- Ignas Smilingis–Liutauras, g. 1927 m. Balsiškių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Kardo rinktinės partizanų ryšininkas, nuo 1948 m. Buganto kuopos narys, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas.
- Stanislava Valužienė–Močiutė, g. 1894 m., gyv. Dauginčių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Ūkininkė. Vyras Ignas Valužis išvežtas po karo prie Belomoro kanalo statybos ir ten mirė. Buganto kuopos partizanų ryšininkė.
- Stanislava Valužytė–Meilė, g. 1922 m., Dauginčių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės–Močiutės dukra. Nuo 1948 m. balandžio mėn. priklausė Buganto partizanų kuopai.
- Alfonsas Žilinskas–Dangis, g. 1928 m. Vėlaičių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Partizanų ryšininkas, vėliau – Buganto kuopos narys.
- Antanas Žilinskas–Jazminas, g. 1928 m. Vėlaičių k., Kartenos vls., Kretingos aps. Patizano Alfonso Žilinsko-Dangio brolis dvynys. Nuo 1948 m gegužės mėn. priklausė Buganto partizanų kuopai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K–1, ap. 3, b. 1241. - L. 21, 22, 31; b. 1176. - L. 22, 31–32; ap. 47, b. 264. - L. 16v–17, 33v–34, 61v–62, 77v–78, 88v–89, 98v–99; ap. 58, b. P-15719. - L. 11, 204–205v
- Lietuvos gyventojų genocidas 1948. - Vilnius, 2007. - T. 2 (A–M). - P. 467, 932
- Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. - Vilnius, 2010. - P. 186, eil. Nr. 48-16
- Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. - Klaipėda, 2016. - P. 232–233
- Irena Galdikaitė. Pagerbti kovotojai už laisvę Žemaitijoje. - Palangos tiltas – 2014 m. birželio 19 d.
- Aurimas Rapalis. Iomžinta mėška bruoliu auka. - Pajūrio naujienos – 2014 m. sausio 7 d.
- Laima Stonkuvienė. Pašventino paminklus žuvusiems partizanams atminti. - Švyturys – 2014 m. birželio 11 d.