Pereiti prie turinio

Kačaičiai

Koordinatės: 55°51′50″š. pl. 21°25′30″r. ilg. / 55.864°š. pl. 21.425°r. ilg. / 55.864; 21.425 (Kačaičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kačaičiai
Gyvenvietė panaikinta 1984 m.
{{#if:300
Kačaičių akmuo, vad. Didžiuoju kūliu
Kačaičiai
Kačaičiai
55°51′50″š. pl. 21°25′30″r. ilg. / 55.864°š. pl. 21.425°r. ilg. / 55.864; 21.425 (Kačaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Vikiteka Kačaičiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kačáičiai

Kačaičiai – buvęs kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 7 km į pietvakarius nuo Kartenos ir 3 km į rytus nuo Raguviškių, abipus Kartenalės I ir Kartenalės II upelių.

Kaime rastas gludintas akmens kirvis leidžia manyti, kad pirmieji žmonės prie Kartenalės upelio pasirodė dar neolite ar žalvario amžiaus pradžioje.[2] I tūkstantmetyjeII tūkstantmečio pradžioje ant Kartenalės I ir Kartenalės II santakoje įrengto piliakalnio stovėjo medinė pilis.[3]

Kaimas susiformavo valakų reformos metu, XVI a. II pusėje. Iš pradžių jo valstiečiai priklausė Kartenos, o nuo XIX a. pradžios – Mišučių dvarui.

1846 m. Kartenos parapijai priklausė du to paties vardo kaimai: Kačaičiai, kuriuose buvo 12 dūmų, ir Mažieji Kačaičiai, kuriuose gyveno 2 šeimos.[4] 1861 m. Kačaičiuose buvo 13 kiemų ir 171 gyventojas, o prie Kartenalės stovėjo vandens malūnas.[5]

Panaikinus baudžiavą, Mažųjų Kačaičių žemėje Mišučių dvaro savininkai įkūrė Notiškės palivarką, kuriam atiteko ir vandens malūnas, o likusias žemes leido išsipirkti jas nuomavusiems valstiečiams. 1919 m. Mišučių dvarininkams Mongirdams išpardavus dvaro žemių perteklių, jas įsigijo ir prie Kačaičių kaimo prijungė 8 ūkininkai.

1923 m. kaime buvo 29 ūkiai.[6] 1934 m. jis išskirstytas į vienkieminius ūkius. Darbus vykdė matininkas Aleksandras Dikčius.[7] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungta dalis Notiškės ir Lukauskių palivarkų žemių. Mažažemiams perduodamoje žemėje atsidūrė iš Lukauskių palivarko nusavintas Kačaičių piliakalnis.

Pokario metais į Sibirą ištremtos Stepono Balsevičiaus, Juliaus Butkaus, Igno Kumpono, Jono Martinkaus, Igno Mažonio ir Alfonso Šepučio šeimos, kuriose buvo 22 žmonės.[8] Daugiausia tai partizanų artimieji arba rėmėjai.

Sovietmečiu kaimas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir išbrauktas iš gyvenviečių sąrašų. Jam atminti Budriuose, Baubliuose, Kartenoje, Kretingoje ir kitur gyvenantys kačaitiškiai 1989 m. kaimo kryžkelėje pastatė kryžių. Atgimimo laikais kaimą atgaivinti pabandė ūkininkas Benius Slušnys.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19151918 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
19631977 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14]
171 144 186 184 136 66 1 0

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė
Žuvo

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 132, Nr. 443
  3. Julius Kanarskas, Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2). - (Vilnius: Versmė, 2002/05). - P. 196, 209-210
  4. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 155 (Kaczajcie i Kaczajcie mniejsze)
  5. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи, т. 4 (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ Пeтepбypг, 1861. - C. 739
  6. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
  7. Aleksandras Dikčius. Matininkų laikai // Naujasis dienovidis, 1992, Nr. 10, p. 5
  8. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - P. 425, 429–430, 442, 446–447, 458
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918-1923)
  16. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. pažyma. - L. 4; Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, liepos 28. - Nr. 86. - P. 3
  17. Vyriausioji rinkimų komisija: Julius Kuprelis[neveikianti nuoroda]
  18. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, lipos 26. - Nr. 85. - P. 3; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 11
  19. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 6

Aplinkinės gyvenvietės

Mišučiai – 3 km Nausodis – 2 km KARTENA – 7 km
Budriai – 1,5 km
RAGUVIŠKIAI – 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bumbuliai – 5 km
Baubliai – 3 km Pikteikiai – 6 km Žutautai – 3 km