Kačaičiai
| Kačaičiai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 1984 m. | ||
  Kačaičiai |
||
| 55°51′50″š. pl. 21°25′30″r. ilg. / 55.864°š. pl. 21.425°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
 Vikiteka |
Kačaičiai | |
Kačaičiai – buvęs kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 7 km į pietvakarius nuo Kartenos ir 3 km į rytus nuo Raguviškių, abipus Kartenalės I ir Kartenalės II upelių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime rastas gludintas akmens kirvis leidžia manyti, kad pirmieji žmonės prie Kartenalės upelio pasirodė dar neolite ar žalvario amžiaus pradžioje.[2] I tūkstantmetyje–II tūkstantmečio pradžioje ant Kartenalės I ir Kartenalės II santakoje įrengto piliakalnio stovėjo medinė pilis.[3]
Kaimas susiformavo valakų reformos metu, XVI a. II pusėje. Iš pradžių jo valstiečiai priklausė Kartenos, o nuo XIX a. pradžios – Mišučių dvarui.
1846 m. Kartenos parapijai priklausė du to paties vardo kaimai: Kačaičiai, kuriuose buvo 12 dūmų, ir Mažieji Kačaičiai, kuriuose gyveno 2 šeimos.[4] 1861 m. Kačaičiuose buvo 13 kiemų ir 171 gyventojas, o prie Kartenalės stovėjo vandens malūnas.[5]
Panaikinus baudžiavą, Mažųjų Kačaičių žemėje Mišučių dvaro savininkai įkūrė Notiškės palivarką, kuriam atiteko ir vandens malūnas, o likusias žemes leido išsipirkti jas nuomavusiems valstiečiams. 1919 m. Mišučių dvarininkams Mongirdams išpardavus dvaro žemių perteklių, jas įsigijo ir prie Kačaičių kaimo prijungė 8 ūkininkai.
1923 m. kaime buvo 29 ūkiai.[6] 1934 m. jis išskirstytas į vienkieminius ūkius. Darbus vykdė matininkas Aleksandras Dikčius.[7] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungta dalis Notiškės ir Lukauskių palivarkų žemių. Mažažemiams perduodamoje žemėje atsidūrė iš Lukauskių palivarko nusavintas Kačaičių piliakalnis.
Pokario metais į Sibirą ištremtos Stepono Balsevičiaus, Juliaus Butkaus, Igno Kumpono, Jono Martinkaus, Igno Mažonio ir Alfonso Šepučio šeimos, kuriose buvo 22 žmonės.[8] Daugiausia tai partizanų artimieji arba rėmėjai.
Sovietmečiu kaimas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir išbrauktas iš gyvenviečių sąrašų. Jam atminti Budriuose, Baubliuose, Kartenoje, Kretingoje ir kitur gyvenantys kačaitiškiai 1989 m. kaimo kryžkelėje pastatė kryžių. Atgimimo laikais kaimą atgaivinti pabandė ūkininkas Benius Slušnys.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1861 m. | 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 171 | 144 | 186 | 184 | 136 | 66 | 1 | 0 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- 1895 m. sausio 24 d. – Antanas Jurkus, Juozo, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, tarnavęs nuo 1919 m. sausio 23 d. iki 1920 m. sausio 25 d. Išėjęs į atsargą gyveno gimtinėje, 1930 m. spalio 31 d. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu;[15]
- 1922 m. – Petras Jonauskas, nuo 1948 m. Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas; žuvo 1950 m. spalio 16 d. MGB Kretingos rajono savivaldybės poskyrio karinės operacijos metu;[16]
- 1945 m. gegužės 24 d. Julius Kuprelis, zooinžinierius, Akmenės rajono savivaldybės visuomenės ir politinis veikėjas.[17]
- Žuvo
- 1948 m. rugpjūčio 26 d. – Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas Juozas Vasiliauskas;[18]
- 1949 m. vasario 11 d. – Kardo rinktinės partizanai Vytautas Lukauskas–Plienas (g. 1929 m.) ir Vladas Lukauskas–Prutenis (g. 1920 m.).[19]
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Piliakalnis, vad. Pilale (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr.).
- Akmuo, vad. Didžiuoju, Ypatinguoju kūliu (akmeniu).
- Kapinynas (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr.).
- Senosios kapinės, vad. Markapiais (XVI–XIX a.).
- Antrosios senosios kapinės, vad. Senkapiais (XVI–XVIII a.).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kačaičių piliakalnis 1986 m. iš rytų pusės -
Kačaičių piliakalnio papėdės gyvenvietė iš pietų pusės -
Kačaičių kapinių koplytstulpis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 132, Nr. 443
- ↑ Julius Kanarskas, Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2). - (Vilnius: Versmė, 2002/05). - P. 196, 209-210
- ↑ Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 155 (Kaczajcie i Kaczajcie mniejsze)
- ↑ Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи, т. 4 (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ Пeтepбypг, 1861. - C. 739
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
- ↑ Aleksandras Dikčius. Matininkų laikai // Naujasis dienovidis, 1992, Nr. 10, p. 5
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - P. 425, 429–430, 442, 446–447, 458
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 11,0 11,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918-1923)
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. pažyma. - L. 4; Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, liepos 28. - Nr. 86. - P. 3
- ↑ Vyriausioji rinkimų komisija: Julius Kuprelis[neveikianti nuoroda]
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, lipos 26. - Nr. 85. - P. 3; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 11
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 6
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Mišučiai – 3 km | Nausodis – 2 km | KARTENA – 7 km Budriai – 1,5 km |
| |||||||
| RAGUVIŠKIAI – 3 km |
|
Bumbuliai – 5 km | |||||||||
| Baubliai – 3 km | Pikteikiai – 6 km | Žutautai – 3 km | |||||||||
