Kačaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kačaičiai
Kacaiciai Didysis kulis 1984.JPG
Kačaičių akmuo, vad. Didžiuoju kūliu

Kačaičiai
Koordinatės 55°51′50″š. pl. 21°25′25″r. ilg. / 55.863928°š. pl. 21.423512°r. ilg. / 55.863928; 21.423512 (Kačaičiai)Koordinatės: 55°51′50″š. pl. 21°25′25″r. ilg. / 55.863928°š. pl. 21.423512°r. ilg. / 55.863928; 21.423512 (Kačaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka KačaičiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kačáičiai
Kilmininkas: Kačáičių
Naudininkas: Kačáičiams
Galininkas: Kačáičius
Įnagininkas: Kačáičiais
Vietininkas: Kačáičiuose

Kačaičiaikaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytinėje dalyje, 7 km į pietvakarius nuo Kartenos ir 3 km į rytus nuo Raguviškių, abipus Kartenalės I ir Kartenalės II upelių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime rastas gludintas akmens kirvis leidžia manyti, kad pirmieji žmonės prie Kartenalės upelio pasirodė dar neolite ar žalvario amžiaus pradžioje.[1] I tūkstantmetyjeII tūkstantmečio pradžioje ant Kartenalės I ir Kartenalės II santakoje įrengto piliakalnio stovėjo medinė pilis.[2]

Kaimas susiformavo valakų reformos metu, XVI a. II pusėje. Iš pradžių jo valstiečiai priklausė Kartenos, o nuo XIX a. pradžios – Mišučių dvarui.

1846 m. Kartenos parapijai priklausė du to paties vardo kaimai: Kačaičiai, kuriuose buvo 12 dūmų, ir Mažieji Kačaičiai, kuriuose gyveno 2 šeimos.[3] 1861 m. Kačaičiuose buvo 13 kiemų ir 171 gyventojas, o prie Kartenalės stovėjo vandens malūnas.[4]

Panaikinus baudžiavą, Mažųjų Kačaičių žemėje Mišučių dvaro savininkai įkūrė Notiškės palivarką, kuriam atiteko ir vandens malūnas, o likusias žemes leido išsipirkti jas nuomavusiems valstiečiams. 1919 m. Mišučių dvarininkams Mongirdams išpardavus dvaro žemių perteklių, jas įsigijo ir prie Kačaičių kaimo prijungė 8 ūkininkai.

1923 m. kaime buvo 29 ūkiai.[5] 1934 m. jis išskirstytas į vienkieminius ūkius. Darbus vykdė matininkas Aleksandras Dikčius.[6] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungta dalis Notiškės ir Lukauskių palivarkų žemių. Mažažemiams perduodamoje žemėje atsidūrė iš Lukauskių palivarko nusavintas Kačaičių piliakalnis.

Pokario metais į Sibirą ištremtos Stepono Balsevičiaus, Juliaus Butkaus, Igno Kumpono, Jono Martinkaus, Igno Mažonio ir Alfonso Šepučio šeimos, kuriose buvo 22 žmonės.[7] Daugiausia tai partizanų artimieji arba rėmėjai.

Sovietmečiu kaimas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir išbrauktas iš gyvenviečių sąrašų. Jam atminti Budriuose, Baubliuose, Kartenoje, Kretingoje ir kitur gyvenantys kačaitiškiai 1989 m. kaimo kryžkelėje pastatė kryžių. Atgimimo laikais kaimą atgaivinti pabandė ūkininkas Benius Slušnys.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19151918 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
19631977 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1902 m.[8] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
171 144 186 184 136 66 1 0


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Žuvo

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 132, Nr. 443
  2. Julius Kanarskas, Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2). - (Vilnius: Versmė, 2002/05). - P. 196, 209-210
  3. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 155 (Kaczajcie i Kaczajcie mniejsze)
  4. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи, т. 4 (Koвeнcкaя гyбepнiя). - Caнктъ Пeтepбypг, 1861. - C. 739
  5. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
  6. Aleksandras Dikčius. Matininkų laikai // Naujasis dienovidis, 1992, Nr. 10, p. 5
  7. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - P. 425, 429–430, 442, 446–447, 458
  8. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  9. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918-1923)
  10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. pažyma. - L. 4; Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, liepos 28. - Nr. 86. - P. 3
  11. Vyriausioji rinkimų komisija: Julius Kuprelis
  12. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys, 1966, lipos 26. - Nr. 85. - P. 3; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 11
  13. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997 m. spalio 24 d. archyvinė pažyma. - L. 6

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Mišučiai – 3 km Nausodis – 2 km KARTENA – 7 km
Budriai – 1,5 km
Blank-50px.png
RAGUVIŠKIAI – 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bumbuliai – 5 km
Baubliai – 3 km Pikteikiai – 6 km Žutautai – 3 km