Voveraičių paminklas partizanams
| Voveraičių paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Voveraičių paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Aukštis | 2,24 m | ||
| Plotas | 91 x 93 cm | ||
| Naudotas | Pastatyta 2014–2015 m. | ||
.jpg)
Voveraičių paminklas 1947 m. žuvusiems Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanams atminti yra centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Voveraičiuose (Kretingos seniūnija), kelio 2303 Kretinga–Kūlupėnai dešinėje pusėje, pamiškėje.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Paminklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Monumentas koplytėlės pavidalo, tinkuoto mūro, su atminimo plokštėmis ir kaltiniu kryželiu, pastatytas ant betoninio cokolio, apsuptas akmeninis grįstos aikštelės.
Abi atminimo plokštės juodo poliruoto granito. Pagrindinio fasado plokštėje iškaltas užrašas: „Čia 1947 m. 09. 12[1] sov. saugumas apsupo LLA Žemaičių apyg. “Kardo“ rinkt. Kartenos Buganto Kuopos partizanus. Žuvo: Vadas Stasys Lukas, pav. Juozas Baltuonis, eil. Kazys Žiobakas, Mykolas Račkus“. Nugarinėje paminklo pusėje iškalta: „Tautos pralietas kraujas / Atpirko Laisvę / partizanai“.
Virš paminklo priekyje kyla kaltinis, ažūrinis kryželis-saulutė, kurio viduje yra kristograma (IHS), o stiebą puošia pora stilizuotų ąžuolo lapų.
Matmenys: paminklo aukštis – 224 cm, plotis – 91 cm, storis – 93 cm.
.jpg)
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šioje vietoje Rubulių miškų masyvo pakraštyje netoli Voveraičių geležinkelio stotelės į MGB vidaus kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareivių ir Kartenos stribų surengtą pasalą 1947 m. rugpjūčio 9 d. pateko į Vaineikių miške sušauktą Žemaičių apygardos Kardo rinktinės kuopų vadovų pasitarimą vykę Kartenos valsčiuje veikusių partizanų Buganto kuopos vadas Stasys Lukas–Vytautas, jo adjutantas (pavaduotojas) Juozas Baltuonis–Krivaitis bei juos lydėję trys apsaugos būrio partizanai.[2]
Partizanams nesutikus pasiduoti, užvirė nelygi kova. Per 20 minučių trukusį susišaudymą buvo nušauti ar sunkiai sužeisti keli kareiviai, žuvo partizanų kuopos vadas, jo adjutantas ir du apsaugos būrio kovotojai – Kazys Žiobakas–Vilkas (g. 1923 m.) ir Mykolas Račkus–Jaunius (g. 1927 m.). Trečiajam apsaugos būrio partizanui Juozui Slušniui–Kūmai pavyko prasmukti pro apsupties žiedą ir pasislėpti pelkėtoje vietovėje. Nukautų partizanų kūnus stribai nuvežė į Karteną ir susodino niekinimui saugumo būstinės kieme prie tvarto sienos. Juos stribai niekino, spardė, o po kelių dienų nuvežė į Minijos ir Alanto upių santaką ir ten užkasė.[3]
Žuvusiems partizanams atminti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvio, Kartenos kovų už Nepriklausomybės įamžinimą draugijos pirmininko Juozapo Antano Vilucko iniciatyva 2014 m. pastatytas, birželio 6 d. iškilmingai atidengtas,[4] o 2015 m. baigtas mūryti paminklas.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro duomenimis partizanai žuvo 1947 m. rugpjūčio 9 d.
- ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas, Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 174, eil. Nr. 47-13
- ↑ Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 285
- ↑ Irena Galdikaitė. Pagerbti kovotojai už laisvę Žemaitijoje. – Palangos tiltas – 2014 m. birželio 19 d.
Laima Stonkuvienė. Pašventino paminklus žuvusiems partizanams atminti. – Švyturys – 2014 m. birželio 11 d. – P. 4 - ↑ Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 241-242