Mosėdžio paminklas partizanams

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mosėdžio paminklas partizanams
Mosėdžio paminklas partizanams 2006.JPG
Paminklas Mosėdžio apylinkės partizanams atminti

Mosėdžio paminklas partizanams
Koordinatės
56°09′50″š. pl. 21°34′21″r. ilg. / 56.163822°š. pl. 21.572456°r. ilg. / 56.163822; 21.572456Koordinatės: 56°09′50″š. pl. 21°34′21″r. ilg. / 56.163822°š. pl. 21.572456°r. ilg. / 56.163822; 21.572456
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 1 108 m²
Naudotas 19451953 m.
Paminklas pastatytas 1991 m.
Registro Nr. 39050

Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis objektas: unikalus kodas - 39050) – partizanų laidojimo ir atminimo vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje (Mosėdžio seniūnija), 0,2 km į pietvakarius nuo Mosėdžio akmenų muziejaus, Bartuvos dešiniajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laidojimo ir atminimo vieta yra Bartuvos slėnio pietiniame pakraštyje esančioje saloje, palei kurios pietrytinį kraštą teka upė, o iš kitų pusių juosia senvagė. Rytų pusėje į salą veda medinis tiltelis, nutiestas virš senvagės. Salos rytinėje dalyje stovi akmeninės koplytėlės pavidalo paminklas žuvusiems partizanams atminti. Už jo, pietvakarinėje ir šiaurinėje salos dalyje eksponuojami į akmenų muziejų atvežti apeiginiai akmenys, iš kurių du – su dubenimis.

Teritorijos plotas – 1 108 m².

Paminklas iš pietryčių pusės
Paminklas iš šiaurės rytų pusės

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas akmenų mūro, stačiakampės stačiasienės koplytėlės pavidalo, su stambių akmenų mūro kontraforsais kampuose. Priekiniame fasade yra vertikali stačiakampė niša su įstiklintu mediniu langeliu, už kurio viduje stovi masyvi Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, o abipus jos nedidelės Švč. Jėzaus Širdies ir Skaisčiausios Dievo Motinos Širdies skulptūros. Po niša yra vario lydinio lentelė su užrašu: „ŽUVUSIEMS KOVOJE SU / BOLŠEVIZMU IR OKUPANTAIS / MOSĖDŽIO APYLINKĖJE / 1944-1953 1991“. Prie paminklo šiaurės, vakarų ir pietų fasadų pritvirtinti vario lydinio skydai su Jogailaičių dvigubu kryžiumi, Vyčiu ir Gediminaičių stulpais.

Pietų fasade po Gediminaičių stulpais yra vario lydinio lentelės su žuvusiųjų pavardėmis: „ADOMAUSKAS J. / ADOMAUSKAS V. / ADOMAUSKAS J. / APULSKIS V. / APULSKIS Z. / DOBROVOLSKIS P. / GALDIKAS P. / BRUŽAS S. / ČIUNKA V. / DONIELA P. / BIERONTAS J / BUKAUSKAS J / BUKAUSKAS P / EGLINSKAS A / JABLONSKAS L / BERNIUS K / BRUŽAS P / EIDĖJUS J / EINIKIS A / EINIKIS V / KARALIUS K / KAŠTAUNAS J / KONTRIMAS K / GADEIKIS P / LUKOŠIUS K / MARKAITIS / JONUŠAS P / KINČIUS L / LIEBUS A / KUPĖ J / MOCKUS A / MOTIEJAUSKAS P / NAUJOKAS J / NAVERDAUSKAS K / PAULAUSKAS P / MAŽONAS V / MEŠKYS P / MICKUS J / MICKUS V / MICKUS P / PAULAUSKAS V / PAULAUSKAS V / PETRIKIS L / PETRAUKAS P / PETROŠIUS A / RANCAS A / RIAUKA J / RIEPŠAS P / RIEPŠAS P / SKERSIS A / RIEPŠIENĖ U / RAUDAVIČIUS L / RAMONAUSKAS B / RAMONAUSKAS V / ŽALIMAS P / ŠIMKUS E / ŠMITA V / ŠMITA J / SKERSIS A / SKERSIS F / SKIRUTIS J / STASIENĖ V / TAUČIUS A / TAUČIUS P / TUBINAS K / TUBINAS J / VAURAS L / VAURAS B / SKERSIS L / SKERSIS L / ŠLEIDERIS / STANIUS J / SODŽIUS P / HANS - VOKIETIS / STONKUS J / STONKUS V / VASERIS P / VAURAS J / SKIRSNA K. / BUTKUS P / STASIUS I. / DARGIS / 3 BR. STOCKAI V. I. V. / STASIUS S.“ Stogas kryžminio plano, akmeninis. Virš jo centre kyla metalinis ornamentuotas kryželis.

Paminklo aukštis – 2,9 m, plotis ir gylis – 1,30 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bartuvos upės slėnyje buvusiose žvyrduobėse Mosėdžio enkavedistai ir stribai 19441953 m. užkasdavo Mosėdžio valsčiuje žuvusių Kardo rinktinės, daugiausia Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio), taip pat Skroblo-Skirmanto (Skuodo) bei Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopų partizanų ir NKVDMVDMGB Mosėdžio poskyrio būstinėje nužudytų suimtų gyventojų palaikus. Prieš tai partizanų palaikai buvo niekinami miestelio aikštėje.[1]

Sovietmečiu vykdant įvairius žemės judinimo darbus šioje vietoje buvo aptinkama žmonių kaulų. Kuriant Bartuvos slėnyje Respublikinio unikalių akmenų muziejaus lauko ekspoziciją, teritorija buvo sutvarkyta.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis šioje vietoje ilsisi 32 partizanų – Juozo Adomausko, Valerijono Apulskio, Juozapo Beronto (Bieronto), Povilo Bružo, Stasio Bružo, Prano Donėlos, Petro Gadeikio, Leono Gramaliausko, Simono Gramaliausko, Hanso (vokiečių kareivio), Prano Jonušo, Juozo Kaštauno, Leono Kinčiaus, Adolfo Liebaus, Kazio Lukošiaus, Juozo Mickaus, Alekso Petrošiaus, Broniaus Ramanausko, Leono Raudavičiaus (Raudžio), Jono Riaukos, Pranciškaus Riepšo, Felikso Skersio, Leono Skersio, Liudo Skersio, Juozo Skiručio, Prano Sodžiaus, Jono Stonkaus, Broniaus Vauro, Jono Vauro, Liudo Vauro ir 2 neatpažintų partizanų, taip pat galimai 9 partizanų – Valio Adomausko, Valerijono Čiunkos, Alfonso Dargio, Felikso Mickaus, Antano Mockaus, Prano Motiejausko, Prano Paulausko, Antano Taučiaus, Pranciškaus Vaserio palaikai.[2]

Čia palaidotiems ir pokariu žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti 1991 m. mosėdiškiai pastatė paminklą (architektas Alfredas Gytis Tiškus, meistras Vladas Lumbys).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Emilija Malūkienė. Negaliu pamiršti to judošiaus. – Respublika – 1990 m. balandžio 4 d.
  2. Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai (unikalus objekto kodas 39050). – Kultūros vertybių registras

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]