Senkai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Senkai
Senkų kapinės 2011.JPG
Senosios kaimo kapinės – Maro kapeliai

Senkai
Koordinatės 55°57′00″š. pl. 21°13′08″r. ilg. / 55.950°š. pl. 21.219°r. ilg. / 55.950; 21.219 (Senkai)Koordinatės: 55°57′00″š. pl. 21°13′08″r. ilg. / 55.950°š. pl. 21.219°r. ilg. / 55.950; 21.219 (Senkai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų skaičius 11 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Senkai (Kretinga)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Senkaĩ
Kilmininkas: Senkų̃
Naudininkas: Senkáms
Galininkas: Senkùs
Įnagininkas: Senkaĩs
Vietininkas: Senkuosè

Senkai – gyvenvietė vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Kretingos seniūnijoje, 6 km į šiaurę nuo Kretingos ir 2,5 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, kairiajame Tenžės krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologinė medžiaga liudija, kad kaimo žemėse žmonės nuolatos gyvena nuo IIIV a.[2] XVI a. buvo įkurtas bajorkaimis, kuris vadinosi Senkaičiais, o nuo XIX a.Senkais. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Senkus.

Bajorkaimis plytėjo abipus Tenžės upės, tarp Palangos ir Kretingos dvarų valdomų Joskaudų, Rūdaičių, Tarvydų, Ankštakių ir Kurmaičių žemių. XVIII a. nuo Joskaudų bajorkaimį atskyrė dešiniajame Tenžės krante įkurtas Jazdų (Jazdaičių) palivarkas. Bajorkaimio ir aplinkinių kaimų ribos buvo nustatytos 1566 m., vykdant valakų reformą. Tarp Senkų ir Kurmaičių įdirbtos plėšininės žemės liko ginčytinos. Todėl perduodant Kretingos dvarą Jonui Chodkevičiui, 1572 m. didžiojo kunigaikščio matininkas Jokūbas Laškovskis patikslino žemėnaudos ribą, o ginčytiną žemę perdavė Senkų bajorkaimiui.[3]

Kaimo kapinių koplytėlė, 1937 m.

XVII a. pradžioje Senkų bajorai prisidėjo prie Kretingos katalikų bažnyčios statybos. Jie padovanojo medžiagas, iš kurių vienuolyno meistrai padarė suolus vienuolių ir pasauliečių chorams.[4]

Bajorkaimis buvo nedidelis. 1846 m. jame stovėjo 9 sodybos. Iš pradžių bajorkaimio gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Palangos parapijos kunigai, o XVIII a. kaimas buvo priskirtas naujai įkurtai Darbėnų parapijai.

1831 m. sukilimo metu į Senkus užklysdavo paplėšikauti žvalgybon pasiųsti rusų raiteliai, žvalgę Darbėnų ir Kretingos apylinkėse susitelkusias sukilėlių kariuomenės pozicijas.[5]

Panaikinus baudžiavą, XIX a. antroje pusėje Senkų bajorai buvo priversti didesnę dalį žemių išparduoti valstiečiams. Kaimo žemių ribas dar kartą koregavo tarpukariu vykdyta Lietuvos žemės reforma. Jos metu dešiniajame Tenžės upės krante buvusioje Senkų bajorkaimio ir Jazdų palivarko žemėje atsirado naujas kaimas, kuriam naujakuriai sugrąžino istorinį Nagarbos (Negarbos) vardą.

Senkams liko tik kairiajame Tenžės krante buvusi žemė. 1923 m. kaime buvo 8 ūkiai, 1932 m. atidaryta Tarvydų pradžios mokykla, kurią lankė Ankštakių, Nagarbos, Senkų ir Tarvydų kaimų vaikai.

Baigiantis II pasauliniam karui, Senkuose rusų kariškiai 1944-1945 m. buvo įrengę laikiną vokiečių karo belaisvių stovyklą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919-1950 m. Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19531995 m. Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Rūdaičių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
80 90 87 57 28 24 16 11


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Gyveno
  • Vladas Petronaitis, Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, advokatas, Rainių kankinys;
  • Jurgis Ožeraitis, Lietuvos karininkas, Lapės-Kardų-Kardo partizanų rinktinės vadas.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3. - P. 102, Nr. 629
  3. Julius Kanarskas. Kaimas, kurį įkūrė bajorai. - Švyturys - 1994, rugpjūčio 3, 6
  4. Klemensas Čerbulėnas. Renesansas Kretingoje. - Statyba ir architektūra - 1968, Nr. 12
  5. Feliksas Sliesoriūnas. 1830-1831 merų sukilimas Lietuvoje. - Vilnius, 1974. - P. 233
  6. Senkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 184 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Joskaudai – 4 km Tarvydai Genčai – 5 km Blank-50px.png
Nagarba
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pajuodupiai
Rūdaičiai – 2,5 km Ankštakiai
KRETINGA – 6 km
Kurmaičiai

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]