Žutautai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Kelmės rajone žr. Žutautai (Kelmė).
Portal.svg
Žutautai
Zutautai zuvimo vieta 20101106 2.JPG
Kryžius Stasio Ruibio (1921–1945) žuvimo vietoje

Žutautai
Koordinatės 55°50′49″š. pl. 21°28′08″r. ilg. / 55.847°š. pl. 21.469°r. ilg. / 55.847; 21.469 (Žutautai)Koordinatės: 55°50′49″š. pl. 21°28′08″r. ilg. / 55.847°š. pl. 21.469°r. ilg. / 55.847; 21.469 (Žutautai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 128 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽutautaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žutaũtai
Kilmininkas: Žutaũtų
Naudininkas: Žutaũtams
Galininkas: Žutautùs
Įnagininkas: Žutaũtais
Vietininkas: Žutaũtuose

Žutautaikaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į pietus nuo Budrių, 4 km į šiaurės rytus nuo Baublių ir 7 km į pietus nuo Kartenos, prie Kartenos-Gargždų kelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susiformavo XVI a., valakų reformos metu, priklausė Plungės dvarui. Pirmą kartą Žutautai paminėti 1599 m.[2]. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Žutautas.

Kaimo žemių pietrytinėje dalyje ganyklose ir miškuose XVIII a. apsigyvenę naujakuriai įkūrė vienkieminį Žutautų užusienį, kuris XIX a. II pusėje tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.

Pro Žutautus teka Kartenalės I ir Kartenalės II upeliai. Prie Kartenalės I nuo XIX a. stovėjo vandens malūnas, nugriautas XX a. II pusėje. Prie antrosios Kartenalės XIX a. buvo įkurtas Žutautų palivarkas.

Nuo XIX a. kaimo centre stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis. 1861 m. buvo 18,[3] 1923 m. – 50 ūkių[4] Ūkių skaičiumi Kartenos valsčiuje Žutautai nusileido tik Kartenai, Kūlupėnams, Baubliams ir Dauginčiams.

Kaimą supo miškai, priklausę kunigaikščiams Oginskiams, grafams Pliateriams, Mikoliškių dvarininkams Bronišams, Mišučių bajorams Mongirdams ir generolui Vyšomirskiui iš Lukauskių dvarelio. Lietuvos žemės reformos metu dalis miškų buvo nusavinta, išdalinta naujakuriams arba perduota Plungės, vėliau – Kretingos miškų urėdijai.

Po II pasaulinio karo Žutautų miškuose veikė Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Jų gretas papildė žutautiškiai broliai Vytautas ir Vladas Lukauskai, Juozas Baltuonis, Adolfas Kupšys ir kiti. Pirmieji trys žuvo, o A. Kupšys amnestavosi, buvo partizanų ryšininkas. Partizanus rėmė Edvardas Raišuotas, Albinas Šlušnys. Juos 1953 m. enkavedistai suėmė ir išsiuntė į Rusijos lagerius.

1945 m. sausio 1 d. NKVD kareiviai nušovė nuo tarnybos okupacinėje armijoje besislapstantį partizaną Stasį Ruibį,[5] o tėvų sodybą sudegino.

19481952 m. į Sibirą ištremti 27 žmonės: Bronislava Anužienė, Petro Bernoto, Prano Dauginčio, Antano Lubio, Antano Puplesio, Juozo Raišučio, Vlado Rimkaus, Petro Šakinio šeimas, Apolinaras ir Stasys Stopeliai, Elena Lukauskienė su anūke Rūta.[6]

1949 m. kaime įsikūrė kolūkis, kuris vėliau buvo prijungtas prie kaimyninio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio, o Žutautai liko pagalbine ūkio gyvenviete.

19741983 m. etnoarchitektūrinėje sodyboje veikė liaudies buities muziejus, įkurtas kolūkio pirmininko Mečislovo Navajausko iniciatyva.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191940 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur. 1987 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
277 371 305 148 175 175 164 144 145 128


Žutautų mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. atidarytas Budrių pradinės mokyklos komplektas, kuriame mokytojavo A. Lukauskaitė-Zubernienė. Netrukus jis tapo savarankiška Žutautų pradine mokykla. Jos vedėja nuo 1949 m. dirbo Ida Stanaitytė-Alminienė, kurią 1967 m. pakeitė Emilija Kundrotienė.

Mokykloje veikė 4 klasės, kurias lankė apie 30 mokinių. Ji turėjo bibliotekėlę, kurioje buvo sukomplektuota per 420 spaudinių.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žutautų miške prie kelio į Bumbulius išliko Žutautų senosios kapinės (XVIXIX a.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, p. 690
  3. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861, т. 4, c. 739
  4. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114
  5. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944-1947. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002, t. 2 (K-S), p. 938
  6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, t. 1, p. 424–458
  7. Žutautai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 938 psl.
  8. Žutautai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 690 psl.
  9. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923) // Viešoji įstaiga Versmės leidykla

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png RAGUVIŠKIAI – 5,3 km
Kačaičiai – 3 km
KARTENA – 7 km
Budriai – 3 km
Bumbuliai – 1,8 km Blank-50px.png
Kalno Grikštai – 4,2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žutautų Medsėdžiai – 1,5 km
Baubliai – 4 km Utriai – 4 km Mikoliškiai – 4 km