Barzdžių Medsėdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Barzdžių Medsėdžiai
Barzdžių Medsėdžiai 2015.JPG
Paminklas Barzdžių Medsėdžių kaimui atminti

Barzdžių Medsėdžiai
Koordinatės 56°02′13″š. pl. 21°30′11″r. ilg. / 56.037°š. pl. 21.503°r. ilg. / 56.037; 21.503 (Barzdžių Medsėdžiai)Koordinatės: 56°02′13″š. pl. 21°30′11″r. ilg. / 56.037°š. pl. 21.503°r. ilg. / 56.037; 21.503 (Barzdžių Medsėdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2011) 5
Commons-logo.svg Vikiteka Barzdžių Medsėdžiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Barzdžių̃ Mẽdsėdžiai

Barzdžių Medsėdžiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 10 km į pietvakarius nuo Salantų.

Seniausias Lietuvoje namas, statytas 1643 m., rekonstruotas XIX a.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas žemaičių tarme žem. Barzdiu Medsiedē reiškia Barzdžių kaimo miške išsibarsčiusią vienkieminę gyvenvietę (viensėdžius). Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Bordzie Miedsiedy, rus. З. Барздзе, Барзджю-Медседжяй, vok. Barsdse, liet. Barzdžių Medsėdžiai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti lygumoje, esančioje į pietus nuo Pestupio. Jos ribojasi su Klecininkais, Barzdžiais, Klausgalvų Medsėdžiais ir Mažaisiais Žalimais. Vakariniu pakraščiu praeina kelias Leliūnai–Mažieji Žalimai, rytiniu – PesčiaiKlausgalvai. Šiaurės rytinį pakraštį siekia Klecininkų tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Bajoraliai – 3 km Leliūnai SALANTAI – 10 km
Klecininkai
Blank-50px.png
Mažieji Žalimai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Barzdžiai
Klausgalvų Medsėdžiai Šalynas – 3 km Kalnalis – 3 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barzdžių Medsėdžiai susiformavo XVIII a. plėšininėje Barzdžių kaimo žemėje (bendro naudojimo miškuose ir ganyklose). XVIII–XIX a. tai buvo vienkieminis užusienis, priklausęs Barzdžių kaimo bendruomenei, o XX a. pr. tapo savarankišku kaimu. Jame 1923 m. buvo 33 ūkiai.[2]

Kaime išliko seniausias Lietuvoje, 1643 m. statytas, vėliau – rekonstruotas, namas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611880? m. Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151950 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kalnalio seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
207 195 111 119 38 13 11 5


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119
  3. Ignas Jablonskis. Žemaitiška troba, statyta 1643 m. - Kraštotyra. - Vilnius, 1971. - P. 197–204
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Kultūros vertybių registras, u. k. 1449

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]