Juozas Slušnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Slušnys
Gimė: 1901 m.
Budriai, Kartenos vls., Telšių apskr., Kauno gub.
Mirė: 1948 m. gruodžio 26 d. (~47 metai)
Pikteikiai, Gargždų vls., Kretingos apskr.
Motina: Ona
Veikla: Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Klaipėdos sukilimo dalyvis, Lietuvos partizanas
Pareigos: Kardo rinktinės kuopos vadas

Juozas Slušnys, slap. Kūma (Kūmas), Partizanas (1901 m. Budrių k., Kartenos vls., Telšių apskr., Kauno gub. – 1948 m. gruodžio 26 d. Pikteikių k., Gargždų vls., Kretingos apskr.) – Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, Klaipėdos sukilimo dalyvis, Kretingos šaulių rinktinės šaulys, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardos rinktinės Buganto kuopos vadas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo Budriuose. Motina buvo nebylė, vieniša. 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kariavo su raudonarmiečiais, bermontininkais, lenkais, užsitarnavo viršilos laipsnį, dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime. Grįžęs kaip karys savanoris Pryšmančių k., Kretingos vls., Kretingos apskr., gavo 12 ha žemės, sukūrė šeimą, susilaukė 2 dukrų ir 2 sūnų.

Ūkį pardavęs persikėlė į Palangą, dirbo statybose. 1944 m. rudenį susipažino su vienu iš Kardo rinktinės organizatorių K. Kontrimu, 1946 m. rugsėjo 1 d. tapo partizanu, buvo paskirtas į Buganto kuopą. 1948 m. rugpjūčio mėn., žuvus kuopos vadui J. Martinaičiui-Meškerei, paskirtas vadu.

Žuvo MGB kariuomenės ir MGB Kartenos vls. poskyrio stribų surengtos karinės-čekistinės operacijos metu Baublių miške, netoli Pikteikių k., Gargždų vls., Kretingos apskr. Susirėmęs akis į akį su stribų vadu Piotru Komlaču, atsiųstu iš Baltarusijos į Kretingos apskritį kovoti su Lietuvos partizanais, buvo mirtinai sužeistas durtuvu. Kūnas užkastas MGB Kartenos poskyrio kieme.

Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės 1919–1948 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rezistentų teisių komisija pripažino po mirties kario savanorio statusą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 133. – Ap. 47, b. 264. – L. 86v-87
  • Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys (Kretinga). – 1966 m. rugpjūčio 2, 6, 9. – Nr. 88, 90-91. – P. 3
  • Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 20
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1997 m. spalio24