Kuliai

Kuliai
Kuliai
Koordinatės	55°48′00″š. pl. 21°39′11″r. ilg.
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija	Kulių seniūnija
Gyventojų skaičius	625 (2011 m.)
* rus. Куле
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Kuliaĩ Kilmininkas: Kulių̃ Naudininkas: Kuliáms Galininkas: Kuliùs Įnagininkas: Kuliaĩs Vietininkas: Kuliuosè

Kitos reikšmės – Kuliai (reikšmės).

Kuliai

Koplytėlė

Kuliai (žem. Kulē) – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio  166  Plungė–Vėžaičiai  kuris prie miestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).

Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Geografija

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Istorija

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla, nuo 2015 m. Kulių gimnazija.

Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 1898–1901 m. gyveno Kuliuose. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1951–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija.

2008 m. patvirtintas Kulių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950 m.	Kulių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Kulių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Kulių seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota.
2. Kulis (juodadarbiai) – Kuliuose viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

Architektūra

Miestelio planas linijinis. Svarbiausis statiniai:

• Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
• Šventoriaus vartai
• Medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia
• Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
• Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
• Kapinėse: Kulių kapinių koplyčia – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
• Bažnyčios šventoriuje – Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras
• Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė

Gyventojai

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m.	1865 m.*	1866 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.
187	134	196	615	556	360
1978 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.
687	797	734	797	704	750
2011 m.sur.	-	-	-	-	-
625	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 1898–1901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Kuliuose gimė:

• Joselis Kaganeumanas (1886–1969) – rabinas, mokytojas, Lietuvos II Seimo narys
• Nosson Meir Wachtfogel (1910–1998) – rabinas
• Vidmantas Puplauskis (g. 1940) – žurnalistas, scenaristas, režisierius
• Juozas Vičius (1955–2012) – politinis bei visuomenės veikėjas
• Liudvikas Jakimavičius (g. 1959) – rašytojas

Kultūra

1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai).

Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Šaltiniai

• Kuliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 340 psl.

Nuorodos

• Kulių seniūnija

Aplinkinės gyvenvietės
		Lubiai – 13 km Šiemuliai – 7 km	PLUNGĖ – 19 km Vieštovėnai – 7 km
			Kumžaičiai – 2 km Lioliai – 16 km RIETAVAS – 22 km
	Tilvikai – 5 km VĖŽAIČIAI – 16 km	Žadeikiai – 10 km ENDRIEJAVAS – 16 km

Svarbiausios gyvenvietės Plungės rajone

Alsėdžiai | Babrungas | Grumbliai | Kuliai | Plateliai | Plungė | Stalgėnai | Šateikiai | Varkaliai | Žemaičių Kalvarija | Žlibinai