Kuliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Disambig.svg Kitos reikšmės – Kuliai (reikšmės).
Portal.svg
Kuliai
Kuliai20100912.jpg
Kuliuherbas.png

Kuliai
Koordinatės 55°48′00″š. pl. 21°39′11″r. ilg. / 55.800°š. pl. 21.653°r. ilg. / 55.800; 21.653 (Kuliai)Koordinatės: 55°48′00″š. pl. 21°39′11″r. ilg. / 55.800°š. pl. 21.653°r. ilg. / 55.800; 21.653 (Kuliai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybės vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Kulių seniūnija
Gyventojų skaičius 625 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka KuliaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai * rus. Куле[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kuliaĩ
Kilmininkas: Kulių̃
Naudininkas: Kuliáms
Galininkas: Kuliùs
Įnagininkas: Kuliaĩs
Vietininkas: Kuliuosè
Kulių krašto muziejus
Koplytėlė centre, šalia muziejaus

Kuliai (žem. Kulē) – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo kelio  166  Plungė–Vėžaičiai  kuris prie miestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).

Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla, nuo 2015 m. Kulių gimnazija.

Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 1898–1901 m. gyveno Kuliuose. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1951–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija. [3]

2008 m. patvirtintas Kulių herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950 m. Kulių valsčiaus centras
1950–1995 m. Kulių apylinkės centras
nuo 1995 m. Kulių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

  1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota.
  2. Kulis (juodadarbiai) – Kuliuose viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio planas linijinis. Svarbiausis statiniai:

  • Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
  • Šventoriaus vartai
  • Medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia
  • Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
  • Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
  • Kapinėse: Kulių kapinių koplyčia – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
  • Bažnyčios šventoriuje – Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras
  • Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai). [5] Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Nuo 2007 metų Kuliuose organizuojamas tarptautinis profesionalaus meno ir kultūros Sofijos festivalis, pavadintas Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, politikės, visuomenės veikėjos ir pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.

Kuliai istoriškai garsėja savo švietėjiška knygnešių veikla. Jau XIX a. pr. čia veikė parapinės mokyklos. Kunigas K. Skrodskis pasiekė, kad parapijoje neliko nemokančių skaityti. Kunigaujant čia Vaižgantui, Kuliai tapo slapto lietuvių veikimo ir knygnešių centru, čia jis pradėjo leisti žurnalą inteligentams „Žinyčia“.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1865 m.*[1] 1866 m. 1897 m.sur. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8]
187 134 196 615 650 231 525
1978 m.[9] 1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2005 m. 2011 m.sur.[14]
687 797 734 797 704 750 625
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 1898–1901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Kuliuose gimė:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kulių kapinių XIX a. pab. - XX a. pr. koplytėlė[15]

  • Troba apsamanojusiu stogu centre

  • Riboženklis įvažiuojant iš Kumžaičių

  • Mažosios architektūros objektai parke prie muziejaus

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Куле. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 830 psl. (rus.)
  2. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. ↑ Kuliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 215 psl.
  4. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=326182
  5. ↑ „Vaisgamta“ – Kulių miestelio pasididžiavimas, 2013-04-05 Archyvuota kopija 2015-10-05 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Kuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 239 psl.
  9. ↑ Kuliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 239 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 423 psl.
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. ↑ „Objekto Nr. 13183 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  • Kuliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 340 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Lubiai – 13 km
Šiemuliai – 7 km 		PLUNGĖ – 19 km
Vieštovėnai – 7 km 		Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kumžaičiai – 2 km
Lioliai – 16 km
RIETAVAS – 22 km
Tilvikai – 5 km
VĖŽAIČIAI – 16 km 		Žadeikiai – 10 km
ENDRIEJAVAS – 16 km


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Plungės rajone

Alsėdžiai | Babrungas | Grumbliai | Kuliai | Plateliai | Plungė | Stalgėnai | Šateikiai | Varkaliai | Žemaičių Kalvarija | Žlibinai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kuliai&oldid=6182153"