Mančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Mančiai
Mončių paminklas 2015.JPG
Paminklinė kompozicija skulptoriui Antanui Mončiui atminti

Mančiai
Koordinatės 56°05′20″š. pl. 21°21′11″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.353°r. ilg. / 56.089; 21.353 (Mančiai)Koordinatės: 56°05′20″š. pl. 21°21′11″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.353°r. ilg. / 56.089; 21.353 (Mančiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 28 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mančiaĩ
Kilmininkas: Mančių̃
Naudininkas: Mančiáms
Galininkas: Mančiùs
Įnagininkas: Mančiaĩs
Vietininkas: Mančiuosè

Mančiai (arba Mončiai) – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemė plyti tarp Mončių miško ir Šlaveitos upelio. Per kaimą teka dešinysis Šlaveitos intakas Narmanšakės upelis ir jo kairysis intakas Pelkupis. Centrinėje dalyje yra Girelės, o pietvakariniame pakraštyje – Ataugos miškas. Mančius juosia Plokščių, Biržtvininkų ir Latvelių kaimų žemės.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo vardas kilęs nuo čia gyvenusios bajorų Moncevičių giminės pavardės trumpinio. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Mącze, Moncze, rus. Монче, Мaнчяй, liet. Mončiai, Mančiai, žem. Montē.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1637 m. įkurtas Mončių bajorkaimis, kurio savininku tapo bajoras Adomas Kauryla Moncevičius. Jam priklausė apie 200 ha žemės, kurioje 1750 m. buvo 12 kiemų, 1821 ir 1843 m. – 25, 1846 ir 1866 m. – 13 dūmų,[2] 1923 m. – 15 sodybų.[3]

Dvasiniu kaimo gyventojų gyvenimu nuo XVII a. rūpinosi Salantų, o nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

Stambiausia bajorkaimio sodyba buvo medinės architektūros Moncevičių dvaras su dirbtine vandens telkinių ir želdinių aplinka. Vienas paskutiniųjų dvaro savininkų buvo Vytautas Moncevičius (19021961), su žmona Terese Viršilaite (19001951) užauginęs 9 vaikus – du sūnus ir septynias dukras. Iki 1987 m. sodyboje gyveno V. Moncevičiaus duktė Teresė Moncevičiūtė-Medutienė ir jos vyras Pranciškus Medutis. 1987 m. sodyba buvo sugriauta sovietinės melioracijos. Jos vietoje Atgimimo laikais pastatyta Švč. Mergelės Marijos koplytėlė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
237 213 130 118 22 28
Paminklinis akmuo skulptoriui Antanui Mončiui atminti

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 164
  3. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Elena Eringienė iš Moncevičių giminės/ [sudarytojos Elena Moncevičiūtė-Eringienė, Vaiva Eringytė, Elena Eringytė-Grikėnienė]. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2010. – 748 p.
  • Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturus – 1992 m. rugsėjo 9 d. – P. 3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]