Jonas Semaška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Semaška
Gimė: 1907 m. lapkričio 24 d.
Naujadvaris
Mirė: 1947 m. sausio 21 d. (39 metai)
Vilnius
Veikla: Lietuvos partizanas
Pareigos: Žemaičių apygardos vadas
Alma mater: Kauno karo mokykla

Jonas Semaška, slap. Liepa, Rikis (1907 m. lapkričio 24 d. Naujadvaryje1947 m. sausio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas. [1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. tapo kapitonu. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas. Nuo 1941 m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. spalio 25 d. 7-ojo bataliono vadas. Vermachto pusėje dalyvavo Stalingrado mūšyje. 7-asis batalionas prasiveržė per tris apsupties linijas. Nuo 1943 m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, buvo du kartus sužeistas. 1944 m. paskirtas majoru. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame Kuršo katile. Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Žemaitijos partizanų. Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – Žemaičių apygardai. 1946 m. kovą iš Generolo Vėtros priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai. 1946 m. balandį Telšiuose buvo suimtas, o spalio 13 d. Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. 1997 m. J. Semaškos palaikai identifikuoti Tuskulėnų dvare. 2001 m. perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. J. Semaška apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, J. Semaškai po mirties, 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis ir apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Semaška Jonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 414 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]