Algimanto apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algimanto apygardos partizanai suformavę Gedimino stulpus iš savo ginklų 1949 m.
Algimanto apygardos partizanai šalia Šventosios upės 1947 m.

Algimanto apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Panevėžio ir Rokiškio apskrityse dalyvius vienijusi partizanų apygarda. Leido laikraštį „Partizanų kova“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta 1947 m. gegužės 1 d. Rytų Lietuvos srities partizanų vadų sprendimu. Algimanto apygarda panaikinta srities vado įsakymu 1950 m. lapkričio 25 d. Likę kovotojai įjungti į Vytauto ir Vyčio apygardas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apygardą sudarė 3 rinktinės:

Vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuoju vadu buvo paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas (1917-1949 m.). 1948 m. spalį, Šarūnui tapus Šiaurės Rytų Lietuvos srities vadu, vadovavimą Algimanto apygardai perėmė Antanas Starkus-Montė.

Nuorodos, šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]