Šarūno rinktinė (Kalnų)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šarūno rinktinė – rezistencinio pasipriešinimo Algimanto apygardos partizanų rinktinė, veikusi Aukštaitijoje, daugiausia Šimonių girioje, Troškūnų ir Dabužių miškuose. Jai priklausė Troškūnų, Viešintų, Šimonių, Subačiaus, Kupiškio, Skapiškio, Kavarsko, Anykščių, Svėdasų ir Kamajų apylinkėse veikę partizanų daliniai. Rinktinė sudarė Algimanto apygardos pagrindą – joje buvo įsikūrę štabai, leista pogrindinė spauda. Rinktinės partizanai aktyviai veikė 19451950 m.

Vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas ir pavardė Slapyvardžiai Nuo Iki Pastabos
Antanas Slučka Šarūnas 1945 m. 1947 m. birželio 30 d. paskirtas Algimanto apygardos vadu
Antanas Starkus Blinda, Montė 1947 m. birželio 30 d. 1949 m. liepos 1 d.
Stasys Gimbutis Tarzanas 1949 m. liepos 1 d. 1949 m. pabaiga
Povilas Tunkevičius Kastantas 1949 m. pabaiga 1950 m. lapkritis

Šarūno rinktinę 1945 m. įkūrė ir pirmasis vadovavo Antanas SlučkaŠarūnas. Jam pradėjus rūpintis Algimanto apygardos reikalais, 1947 m. birželio 30 d. naujuoju vadu paskirtas Antanas StarkusBlinda, Montė. Nuo 1949 m. liepos 1 d. vadu buvo Stasys Gimbutis-Tarzanas. Nuo 1949 m. pabaigos rinktinei vadovavo Povilas Tunkevičius–Kastantas (1916–1950).

Rinktinės štabo viršininkais buvo Vacys Girdėnas–Lakūnas (1917–1945), Vincas Deksnys–Ramunis (1912–1948), Feliksas Niaura–Cipras (1923–1990),

Kuopos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarūno rinktinę įvairiu laiku sudarė šios kuopos:

  • Algirdo kuopa. 1948 m. kuopa įjungta į Kunigaikščio Margio rinktinę ir iš pradžių vadinta Žalgirio, vėliau – Dariaus ir Girėno vardu.
  • Butegeidžio kuopa. Vadas – Antanas Jagėla–Ąžuolas (1913–1948).
  • Gražinos kuopa. Vadas – Jonas Stanevičius–Dėdė, Vaitkus (1921–1982). Jis 1945 m. birželio–spalio mėn. ėjo Šarūno rinktinės vado adjutanto pareigas. 1946 m. birželį paskirtas Gražinos kuopos vadu. Susikūrus Algimanto apygardai, nuo 1947 m. rudens Jono Jankausko slapyvardžiu gyveno Kaune ir ėjo apygardos Operatyvinio ir organizacinio skyriaus viršininko pareigas. Kuopai dar vadovavo Aleksas Velanis-Tigras (g. 1905 m.–mirė tremtyje Intoje).
  • Plechavičiaus kuopa, įkurta 1949 m. balandį. Pirmasis vadas – Stasys Gimbutis–Tarzanas (g. 1916 m.–sušaudytas lageryje), 1944 m. pradėjęs kovą Patrimpo būryje Užpalių valsčiuje, vėliau buvo Svėdasų valsčiaus partizanu, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio, nuo 1949 m. balandžio 23 d. iki 1949 m. liepos 1 d. – Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos, o nuo liepos 1 d. – šios apygardos Šarūno rinktinės vadas. Nuo 1949 m. rugpjūčio kuopai vadovavo Vladas Karosas-Vilkas, kuris 1945 m. buvo Geležinio vilko, 1948 m. – Viesulo partizanų būrio vadas.

Rinktinės likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. gruodžio 21 d. slaptoje sovietų saugumo pažymoje apie Šarūno rinktinės veiklą Kupiškio apskrityje rašoma, kad partizanai veikia nedidelėmis grupelėmis, po 3-10 asmenų kiekvienoje. 1950 m. vasarą rinktinės sudėtyje buvo apie 100 kovotojų. Lapkričio 1 d. sovietų saugumas pažymose užfiksavo 73 laisvės kovotojus, iš kurių 29 buvo suimti arba nužudyti, 44 – besislapstantys.

1949 m. pabaigoje–1950 m. pradžioje Kunigaikščio Margio rinktinės vado Juozo Kemeklio–Roko, Rimtučio (žuvo 1951 m. gruodžio 22 d.) pastangomis Šarūno rinktinės štabas buvo atkurtas. 1950 m. lapkritį Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vado Broniaus KalyčioLiutauro įsakymu Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktinių likučiai sujungti, pavadinti Vaižganto rinktine ir priskirti Vytauto apygardai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]