Kumpikai

Apie kaimą Telšių rajone žr. Kumpikai (Telšiai).

Kumpikai

56°03′18″š. pl. 21°22′05″r. ilg. / 56.055°š. pl. 21.368°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojų

148

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kumpìkai
Kilmininkas:	Kumpìkų
Naudininkas:	Kumpìkams
Galininkas:	Kumpikùs
Įnagininkas:	Kumpìkais
Vietininkas:	Kumpìkuose

Kumpikai – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Grūšlaukės, kelio 2311 Darbėnai–Grūšlaukė dešinėje pusėje, prie Šlaveitos ir Narmanšakės upių. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka (nuo 2018 m. spalio 31 d. uždaryta).^[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kumpikas daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Kąmpiki, Kumpiki, rus. Кумпики, Кумпейки, Кумпикай, liet. Kumpikai, žem. Kompėkā.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs lygumoje. Iš vakarų ir pietų jis ribojasi su Šlaveitų, šiaurėje – Latvelių, šiaurės rytuose – Smeltės, pietvakariuose – Knėžų ir Akmenalių kaimais, vakaruose – Grūšlaukės mišku. Centrine kaimo dalimi prateka Šlaveita ir dešinysis jos intakas Narmanšakė, o vakariniu pakraščiu – Ąžuolupis (dešinysis Akmenos intakas). Vakariniu pakraščiu praeina kelias 2327 Vaineikiai–Grūšlaukė–Medininkai , palei šiaurinė pakraštį – kelias 2311 Darbėnai–Grūšlaukė , o centrine dalimi juos jungia 2325 privažiuojamasis kelias prie Kumpikų nuo kelio 2311 Darbėnai–Grūšlaukė .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia senųjų kapinių rastas akmens kirvis liudija,^[3] kad kaimo žemėse žmonių gyventa dar I tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Kaimas įkurtas XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart pažymėtas 1568 m. Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus vakarinės dalies valdų žemėlapyje.^[4] Vėliau priklausė Salantų, nuo 1675 m. iki XIX a. – Grūšlaukės dvarui.

1750, 1821 ir 1843 m. buvo 33, 1846 m. – 27, 1866 m. – 22 dūmai.^[5] Rytinėje kaimo dalyje, plėšininėje ganyklų ir miško žemėje XVIII a. pab. – XIX a. pr. susiformavo vienkieminis Kumpikų Medsėdžių užusienis.

1870 m. kaime buvo 98 revizinės sielos (valstybės prievolininkai), valstiečiai valdė 336 rėžius žemės.^[6] 1918 m. pradėjo veikti Kumpikų pradinė mokykla. 1923 m. kaime buvo 34 ūkiai.^[7]

Nuo XX a. 5 deš. pabaigos kaimas buvo Raudonosios vėliavos kolūkio administracinis ir gamybinis centras. Jį prijungus prie Kašučių kolūkio, tapo pagalbine ūkio gyvenviete. 1972 m. iš Šlaveitų perkelta biblioteka, veikė Kretingos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos parduotuvė, kultūros namai, pradinė mokykla (2004 m. reorganizuota į Darbėnų vidurinės mokyklos Kumpikų pradinio ugdymo skyrių, kuris 2008 m. uždarytas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880 m.	Grūšlaukės seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1880–1915 m.	Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1940, 1941–1944 m.	Šlaveitų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Šlaveitų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Šlaveitų apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1977 m.	Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
1977–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Kumpikų seniūnaitijos centras, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.

1821 m.

1843 m.

1866 m.

1902 m.^[8]

1923 m.^sur.^[9]

1959 m.^sur.^[10]

1970 m.^sur.^[11]

1979 m.^sur.^[12]

168

175

189

275

218

166

163

230

1985 m.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.^[17]

-

202

227

208

173

148

-

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kumpikų I senosios kapinės (Kapeliai).
Kumpikų II senosios kapinės (Maro kapeliai).
Kapinių ir pakelės koplytėlės su šventųjų skulptūromis (XX a.).
Monumentalus kryžius ir tipinis atminimo ženklas partizanų ir rėmėjų Kontrimų sodybvietėje (pastatyti 1989 m. ir 2018 m.)
Monumentalus kryžius ir tipinis atminimo ženklas partizanų vado Kazimiero Kontrimo žuvimo vietoje (pastatyti 1999 m. ir 2018 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Uždarė Kumpikų biblioteką. – Pajūrio naujienos – 2018 m. spalio 30 d.
↑ Senkapis, vad. kapeliais, Kumpikų km., Grūšlaukės apyl. Istorinio paminklo pasas. Surašė Juozas Mickevičius, 1967 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 3. – L. 10v
↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170
↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 160
↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Kumpikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 247 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kumpikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 431
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Nausėdai – 4 km

Latveliai – 2 km

GRŪŠLAUKĖ – 3 km
Smeltė

Auksūdys – 4 km

Šlaveitai – 2 km
DARBĖNAI – 7 km

Vaineikiai – 5 km

Knėžai
Akmenalės

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Uždarė Kumpikų biblioteką. – Pajūrio naujienos – 2018 m. spalio 30 d.

[3] Senkapis, vad. kapeliais, Kumpikų km., Grūšlaukės apyl. Istorinio paminklo pasas. Surašė Juozas Mickevičius, 1967 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 3. – L. 10v

[4] Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170

[5] Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 160

[6] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78

[7] Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111

[8] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-10] Kumpikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 247 psl.

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-13] Kumpikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 431

[14] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[15] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]