Barkeliai

56°00′54″š. pl. 21°18′32″r. ilg. / 56.015°š. pl. 21.309°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojai

27

Vietovardžio kirčiavimas ^[1] (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Barkẽliai
Kilmininkas:	Barkẽlių

Barkeliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 3 km į pietryčius nuo Darbėnų, prie kelio 2323 Darbėnai–Vaineikiai–Kirmindvaris ir Dubupio upelio. Teritorijos plotas 306,96 ha žemės.^[2] Veikia Kalniaus sodyba, teikianti kaimo turizmo paslaugas.

Etimologija

Vietovardis kilo iš asmenvardžio Barkus (Bartkus) mažybinės formos daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Bortkiele, Bortkele, rus. Борткеле, Барткели, latv. Bortkele, liet. Barkeliai, Borkeliai, Bartkeliai. Vietos tarme vadinamas žem. Barkelē.

Geografija

Kaimas yra Pajūrio žemumoje. Didesniąją teritorijos dalį sudaro pievos, ariami ir dirvonuojantys laukai, o pakraščiuose – miškai. Ribojasi su Naujukais, Vaineikiais, Dubašiais, Kašučiais, Darbėnais ir Prūdgaliu.

Per kaimą teka Dubupis, pietuose tyvuliuoja Kašučių ežeras. Skersai kaimo praeina kelias Darbėnai–Vaineikiai, abipus kurio stovi 6 sodybos. Dar po 2 vienkiemines sodybas yra šiaurės rytinėje ir pietinėje dalyse.

Istorija

Prie Kašučių ežero žmonių gyvenama nuo seniausių laikų. Tai mena šalia aptiktas II–XIII a. kapinynas, I–II a. gyvenvietė, senovės žemdirbystės vieta, kūlgrinda.

Kaimas susiformavo XVI a. II pusėje, pravedus Valakų reformą. Priklausė Darbėnų dvarui.

1779 m. jame buvo 9 sodybos. Iš jų 6 sodybos stovėjo į pietus nuo kelio Darbėnai–Vaineikiai, abipus gatvės link Kašučių. Kitos 3 sodybos kūpsojo šiauriniame pakraštyje, ganyklose įsikūrusiame užusienyje. Dirbama žemė buvusi suskirstyta į 3 laukus, kurių vienas vadintas Kalnu, kitas – Daržais. Pakraščiuose driekėsi ganyklos, vadintos Plikiais, Gudleikniu ir Kleciumi. Žemę iš dvaro nuomojosi Petras Rūtis, Pranciškus Ronkaitis, Petras Večerskis, Jonas Šopaga, Antanas Barasa, Simonas Rimkus, Antanas Ronkaitis, Jurgis Barasa ir Domininkas Maslauskis.^[3]

Kaimiečių dvasiniu gyvenimu rūpinosi Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų parapijos dvasininkai. Mirusieji laidoti kaimo kapinėse, o nuo XVIII a. pab. – Darbėnų parapijos kapinėse.^[4]

1827–1828 m. buvo 8,^[5] 1845 m. – 12^[6] katalikų kiemų, 1846 m. – 11 dūmų,^[7] 1852 m. – 8 katalikų kiemai.^[8]

XIX a. II pusėje užusienis pavadintas Naujukais. Panaikinus baudžiavą, Barkelių kaimo ir Naujukų užusienio žemdirbiai priskirti Darbėnų valsčiaus valstiečių luomui. Jiems perduota 279 rėžiai ariamos žemės, už kurią 1870 m. 63 valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius grafui Juozapui Tiškevičiui.^[9] Kaime per baudžiavos panaikinimo reformą buvo suformuoti 3 naujakurių vienkiemiai.^[10] 1872 m. Barkelių kaime stovėjo 9, o Naujukų užusienyje – 3 sodybos.^[11]

Greta valstiečių luomo žemdirbių kaime gyveno bajorų luomui priklausančios šeimos, tarp kurių 1892 m. minimi Feliksas ir Anelė Dambrauskaitė Kenstavičiai su vaikais Konstantinu, Adolfu, Uršule, Emilija ir Tekle.^[12]

Rusų valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, prie slapto lietuviškų knygų platinimo prisidėjo valstietis, knygnešys Kazimieras Bendikas. Kretingos sienos perėjimo punkte pas jį Rusijos muitininkai 1895 m. gruodžio 12 d. rado lietuvišką 1896 metų kalendorių. Už tai knygnešys buvo suimtas, jam iškelta baudžiamoji byla, kuri 1896 m. gegužės 14 d. caro manifestu nutraukta.^[13]

Kaizerinės Vokietijos okupacinei valdžiai 1915 m. įvedus naują administracinį-teritorinį suskirstymą, nuo Barkelių kaimo bendruomenės buvo atskirti Naujukai. 1923 m. Barkeliuose buvo 15 ūkių.^[14] Įgyvendinant Lietuvos žemės reformą, 1934 m. panaikintos bendrosios ganyklos,^[15] 1939 m. parengtas^[16] ir iki 1941 m. įgyvendintas^[17] kaimo išskirstymo vienkieminiais ūkiais planas.

1935 m. stovėjo 17 sodybų, kuriose gyveno 10 ūkininkų ir 7 trobelninkų šeimos. Kaime buvo išlikę mikrotoponimų, menančių valakinį kaimą. Pietinėje dalyje plytėjo ariamas Sodybų laukas, Apluokų, Kiesuočio, Lankos, Palankių pievos ir Kleciaus ganykla. Šiaurės vakaruose ariamas laukas vadintas Kalnais, per kurį ėjo Ronyčios kelelis. Iš Kalnų lauko kaimiečiai taip pat kasė žvyrą savo poreikiams ir vieškeliui remontuoti. Šalia buvo Užkalnis – krūmynais apaugusi ganykla. Rytinėje dalyje apie 60 ha apėmė dirbama žemė, vadinama Daržų galu, o šalia plytėjo Biržtva – 68 ha dydžio pieva ir dirva.^[18]

Antrosios sovietų okupacijos pradžioje 1944 m. prasidėjus rezistenciniam judėjimui, į Žemaičių apygardos partizanų gretas įstojo ir kovoje už Lietuvos laisvę žuvo Petras Benetis^[19] ir Steponas Margis.^[20] Pokario trėmimai palietė 5 šeimas: 1947–1949 m. iš Barkelių į Tomsko ir Irkutsko sritis buvo ištremta 13 žmonių.^[21]

Sovietmečiu kaimas priklausė Darbėnų kolūkiui. Kalnų lauke veikė apylinkės kolūkių laukuose melioracijos metu surinktų akmenų skaldykla. Jos išvengė Barkeliuose melioratorių išvilktas didelis riedulys, primenantis krėslą, kuris paliktas kaimo pakelėje.

Istorijos bėgyje kaimas prarado šiaurinę žemių dalį, kurioje atsirado Naujukai. Tačiau per tarpukario ir vėlesnes žemės reformas prie Barkelių buvo prijungta dalis Kašučių kaimo žemių su vieninteliu Kretingos krašte Kašučių ežeru.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Darbėnų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1944 m.	Darbėnų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m.	Darbėnų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Šukės seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1828 m. ir 2021 m.

1828 m.^[22]

1845 m.^[23]

1852 m.^[24]

1902 m.^[25]

1923 m.^sur.^[26]

1959 m.^sur.^[27]

1970 m.^sur.^[27]

1979 m.^sur.^[28]

1989 m.^sur.^[29]

2001 m.^sur.^[30]

2011 m.^sur.^[31]

2021 m.^sur.^[32]

115

106

160

114

107

64

80

69

35

33

37

27

Žymūs žmonės

Kazys Bendikas (1853–?), valstietis, knygnešys.
Petras Benetis (1919–1948), Kardo rinktinės partizanas, Žemaičių legiono srities štabo ryšininkas.

Kultūros paveldas

Kašučių ežero kūlgrinda
Barkelių senosios kapinės.
Koplytėlė su Nazariečio, Marijos Sopulingosios ir 2 angelų skulptūromis (XX a. I p.).
Dubašių senovės žemdirbystės vieta (į Barkelių kaimo teritoriją patenka pietinis šios kultūros vertybės pakraštys)

Šaltiniai

↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
↑ Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
↑ Inwentarz starostwa Połongowskiego. Roku 1779. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43
↑ Julius Kanarskas. Barkelių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos r.). – Kretinga, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 170
↑ Darbėnų RKB vizitacijos aktas. – 1827 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35. – B. 14. – L. 10v
Darbėnų RKB vizitacijos aktas. – 1828 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35. – B. 15. – L. 10
↑ Списокъ прихожанъ Дорбянскаго прихода Ковенской губеріи Тельшевскаго уѣзда Римско католическаго вѣроисповѣданія за 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 602, ap. 2. – B. 723. – L. 165v–168
↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1848. – Str. 143
↑ Darbėnų RKB vizitacijos aktas. – 1852 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35. – B. 16. – L. 3v–4
↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 78
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, 1903. – C. 459, 461, 489
↑ Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
↑ Darbėnų RKB mirties metrikų knyga. – 1879–1892 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1. – B. 3. – L. 187, eil. Nr. 103
↑ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. – Vilnius, 2004. – Eil. Nr. 461
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
↑ Darbėnų valsčiaus Barkelių kaimo ir Impilties dvaro ganyklų likvidavimo byla. – 1930-10-14 – 1934-05-25. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 29
↑ Darbėnų vls. Barkelių ir Dubašių k. – 1. Išskirstymo vienkiemiais planas (1:5000) – 2. Kaimų žemės juodplanis. – 1939-01-01 – 1939-12-31. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 60
↑ Darbėnų valsčiaus Barkelių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1939-03-12 – 1941-12-06. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 25
↑ Lietuvos žemės vardynas. – Žemės vardai Barkelių kaimo Darbėnų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašytojas Ona Užgalytė. – Darbėnai, 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
↑ Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 1243. – L. 288, 299. – Ap. 47, b. 246. – L. 6v–7
↑ Rezistentų įamžinimas Darbėnuose. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 15. – B. 10. – L. 2, 3
↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 427, 447, 454, 455
Lietuvos gyventojų genocidas. – 1944–1947. – Vilnius, 1998. – T. 23, d. 1 (A–J). – P. 193
Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 47. – B. 265. – L. 35
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6 d.
↑ Darbėnų RKB vizitacijos aktas. – 1828 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35. – B. 15. – L. 10
↑ Списокъ прихожанъ Дорбянскаго прихода Ковенской губеріи Тельшевскаго уѣзда Римско католическаго вѣроисповѣданія за 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 602, ap. 2. – B. 723. – L. 165v–168
↑ Darbėnų RKB vizitacijos aktas. – 1852 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35. – B. 16. – L. 3v–4
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys. – 1992 m. rugpjūčio 19 d. – P.
Julius Kanarskas. Barkeliai ir Naujukai. – Švyturys. – 2019 m. birželio 15 d. – P. 5–6
Julius Kanarskas. Barkeliai ir Naujukai. – Švyturys. – 2019 m. birželio 19 d. – P. 5