Žutautų Medsėdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žutautų Medsėdžiai
Zutautu Medsedziai kapines1 1986.JPG
Žutautų Medsėdžių I kapinės

Žutautų Medsėdžiai
Koordinatės 55°50′45″š. pl. 21°30′53″r. ilg. / 55.845929°š. pl. 21.514806°r. ilg. / 55.845929; 21.514806 (Žutautų Medsėdžiai)Koordinatės: 55°50′45″š. pl. 21°30′53″r. ilg. / 55.845929°š. pl. 21.514806°r. ilg. / 55.845929; 21.514806 (Žutautų Medsėdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Žutautų MedsėdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žutaũtų Mẽdsėdžiai

Žutautų Medsėdžiaikaimavietė pietrytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 6 km į pietryčius nuo Baublių.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png RAGUVIŠKIAI – 8 km
Žutautai – 2 km
Bumbuliai – 1 km Anužiai – 3 km Blank-50px.png
Baubliai – 5,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Palioniškiai – 1 km
Mikoliškiai – 2,5 km Pažvelsis – 5,5 km Šakiniai – 5,5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. Žutautų miške pradėjo kurtis naujakurių vienkiemiai, pavadinti Žutautų užusieniu. XVIIIXIX a. jame buvo mažiausiai 3 vienkieminės sodybos. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje užusienis tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.

1923 m. buvo 14 ūkininkų sodybų.[2] Lietuvos žemės reformos metu ūkių skaičius išaugo iki 16, prie kaimo buvo prijungti keli Mikoliškių dvaro Šmigdzių žemės sklypai. Kaimas turėjo savo kalvį, kuriuo buvo mažažemis Stuopelis.

19441952 m. Žutautų, Trakų ir Margių miškuose bazavosi Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Juos rėmė eigulys Stasys Stuopelis, Domicelė Lubienė ir kiti.[3]

1948 m. į Sibirą ištremti Juozas Baltuonis (partizano Juozo Baltuonio tėvas) ir Vincento Liaudanskio 6 žmonių šeima (V. Liaudanskis ir 6 metų duktė Viktorija mirė tremtyje).[4]

1978 m. iš kaimo iškeldinti paskutiniai gyventojai, kurie persikėlė į Žutautus, Baublius ir kitas gyvenvietes. Sunaikintam kaimui atminti buvę jo gyventojai senosiose kapinėse 1990 m. pastatė paminklinį akmenį, kurio užrašas skelbia: „Čia buvo Žutautų Medsėdžių 16 sodybų kaimas, stalinizmo pasekėjų sunaikintas 1944–1978“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191940 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1978 m. 2001 m.sur.
88 0 0


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė:

Gyveno:

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114
  3. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kainas // Švyturys (Kretinga) - 1966, rugpjūčio 9, p. 3
  4. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426, 444
    Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 2007, t. 3 (A–M), p. 109, 785–786
  5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 pažyma. (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 928, l. 27–28)
  6. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 1238, l. 202, b. 1239, l. 113, ap. 47, b. 264, l. 10v-11)
  7. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis
  8. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šv. Roko skulptūromis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]