Žutautų Medsėdžiai
| Žutautų Medsėdžiai | ||
|---|---|---|
  Žutautų Medsėdžiai |
||
| 55°50′24″š. pl. 21°31′05″r. ilg. / 55.840°š. pl. 21.518°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Gyventojų | 0 | |
Žutautų Medsėdžiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytiniame pakraštyje, 6 km į pietryčius nuo Baublių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVII a. Žutautų miške pradėjo kurtis naujakurių vienkiemiai, pavadinti Žutautų užusieniu. XVIII–XIX a. jame buvo mažiausiai 3 vienkieminės sodybos. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje užusienis tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.
1923 m. buvo 14 ūkininkų sodybų.[2] Lietuvos žemės reformos metu ūkių skaičius išaugo iki 16, prie kaimo buvo prijungti keli Mikoliškių dvaro Šmigdzių žemės sklypai. Kaimas turėjo savo kalvį, kuriuo buvo mažažemis Stuopelis.
1944–1952 m. Žutautų, Trakų ir Margių miškuose bazavosi Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Juos rėmė eigulys Stasys Stuopelis, Domicelė Lubienė ir kiti.[3]
1948 m. į Sibirą ištremti Juozas Baltuonis (partizano Juozo Baltuonio tėvas) ir Vincento Liaudanskio 6 žmonių šeima (V. Liaudanskis ir 6 metų duktė Viktorija mirė tremtyje).[4]
1978 m. iš kaimo iškeldinti paskutiniai gyventojai, kurie persikėlė į Žutautus, Baublius ir kitas gyvenvietes. Sunaikintam kaimui atminti buvę jo gyventojai senosiose kapinėse 1990 m. pastatė paminklinį akmenį, kurio užrašas skelbia: „Čia buvo Žutautų Medsėdžių 16 sodybų kaimas, stalinizmo pasekėjų sunaikintas 1944–1978“.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 88 | 61 | 38 | 11 | 2 | 0 | 0 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė:
- 1920 m. – Juozas Macius, partizanų ryšininkas, nuo 1948 m. Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, slapyvardis – Marsas. Žuvo 1951 m. vasario 20 d, Klaipėdos rajono MGB poskyrio karinės operacijos metu.[11]
Gyveno:
- Juozas Baltuonis (1910–1947), Lietuvos partizanas. Gimė Baltarusijoje, grafų Tiškevičių eigulio šeimoje, po 1918 m. su tėvais persikėlė į Žutautų Medsėdžių k. Baigė policijos mokyklą, dirbo policininku. Prasidėjus karui, 1941 m. apsigyveno pas tėvus, 1945 m. rudenį įstojo į partizanų gretas, priklausė Kardo rinktinės Buganto kuopai. Žuvo kartu su kuopos vadu S. Luku–Vytautu 1947 m. rugpjūčio 8 d. Voveraičių kaime, Ruginių–Rubulių miškuose.[12]
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žutautų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos „Maro kapinėmis“ (XVII–XIX a.);
- Žutautų Medsėdžių II senosios kapinės, vadinamos „Senkapiais, Kapeliais“ (XVII–XIX a.);
- Koplytstulpis su Švč. Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis (1949 m.; skulptūros – XIX a. pab.; autoriai nenustatyti);[13]
- Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Švč. Marijos Maloningosios ir Šv. Roko skulptūromis (koplytstulpis – XX a. I pusė; skulptūros – XIX a. pabaiga; autoriai nenustatyti)[14]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kainas // Švyturys (Kretinga) - 1966, rugpjūčio 9, p. 3
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426, 444
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 2007, t. 3 (A–M), p. 109, 785–786 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 pažyma. (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 928, l. 27–28)
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 1238, l. 202, b. 1239, l. 113, ap. 47, b. 264, l. 10v-11)
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šv. Roko skulptūromis
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Diana Jomantaitė. Vienas kitam dėkingi už šešiasdešimt gyvenimo metų kartu // Pajūrio naujienos - 2008, sausio 18[neveikianti nuoroda]
- Irena Šeškevičienė. Jokūbavo apylinkėse dar menama bajorų Parčevskių giminė // Pajūrio naujienos - 2009, liepos 3
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
RAGUVIŠKIAI – 8 km Žutautai – 2 km |
Bumbuliai – 1 km | Anužiai – 3 km |
| |||||||
| Baubliai – 5,5 km |
|
Palioniškiai – 1 km | |||||||||
| Mikoliškiai – 2,5 km | Pažvelsis – 5,5 km | Šakiniai – 5,5 km | |||||||||
