Kazimieras Kontrimas (1913)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazimieras Kontrimas (1913)
Kazys Kontrimas 1914.JPG
Gimė: 1913 m. gruodžio 16 d.
Knėžai, Telšių aps., Kauno gub.
Mirė: 1952 m. spalio 30 d. (38 metai)
Smeltė, Salantų raj., Klaipėdos sr.
Tėvas: Jonas Kontrimas
Motina: Barbora Baltonytė-Kontrimienė
Veikla: Lietuvos partizanas
Pareigos: Kardo rinktinės štabo viršininkas, vadas

Kazimieras Kontrimas (slap. Kontautas Kazys, Tėvas, Montė, 1913 m. gruodžio 16[1] d. Knėžų k., Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1952 m. spalio 30 d. Smeltės k., Grūšlaukės apyl., Salantų raj., Klaipėdos sr.) – Lietuvos partizanas, karininkas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės steigėjas, štabo viršininkas ir vadas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazys Kontrimas su Pranu Končiumi

Užaugo gausioje Knėžų ūkininkų Jono ir Barboros Baltonytės Kontrimų šeimoje. Baigęs Grūšlaukės pradžios mokyklą, mokėsi Skuodo gimnazijoje (baigė 4 klases) ir Plinkšių žemės ūkio mokykloje, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

1940-1941 m. okupaciją praleido tėvų ūkyje. 1941-1944 m. dirbo Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvės vedėju.

1943 m. įstojo į Lietuvos laisvės armijos organizaciją, gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. 1944 m. pabaigoje išsiųstas į Telšius ir paskirtas parašiutininkų dalinio ryšių karininku ryšiams su vokiečių karine vadovybe. Sugrįžus sovietų valdžiai, slapstėsi nuo mobilizacijos į okupacinę kariuomenę, palaikė ryšius su LLA Žemaičių legiono Alkos rinktinės štabu, 1945 m. vasarą vadovavo vienintelei Kretingos apskrityje Klevo partizanų kuopai.

Vienas iš pagrindinių LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės organizatorių. 1945 m. lapkričio mėn. paskirtas jos vado Jurgio Ožeraičio–Ūso, Mažeikos pavaduotoju ir iki gruodžio mėn. pabaigos faktiškai ėjo vado pareigas, Kontauto Kazio slapyvardžiu leido rinktinės vado įsakymus. Nuo 1946 m. sausio 30 d. rinktinės štabą ir stovyklą saugojusio Širvydo (vėliau – Vizbuto) būrio vadas, nuo 1949 m. kovo mėn. – rinktinės vadas (slapyvardė Montė, Tėvas). Gegužės mėn. savo noru atleistas nuo vado pareigų ir paskirtas rinktinės štabo viršininku. 1949 m. liepos-rugpjūčio mėn. ir nuo 1951 m. lapkričio mėn. – rinktinės vadas. Už jo išdavimą enkavedistai siūlė 10000 červoncų premiją.

Išduotas 1952 m. spalio 30 d. pateko į MGB Salantų rajono poskyrio vadovybės surengtą KGB kareivių ir stribų pasalą P. Laukio sodyboje Smeltės k., Grūšlaukės apyl., Salantų raj. Žuvo susišaudymo metu sodybos kieme. Kūnas buvo nugabentas į MGB Salantų poskyrį. Palaidojimo vieta nežinoma. Spėjama, kad buvo užkastas Salanto slėnio durpyne ties Žvainiais.

Vardas įamžintas Mosėdyje (1991 m.), Kretingos senosiose kapinėse (1992 m.) ir Grūšlaukėje (1999 m.) pastatytuose paminkluose žuvusių partizanų atminimui, taip pat žuvimo vietoje, esančioje dabar Ąžuolijos miške, pastatytame kryžiuje (1999 m.; meistras – brolis Adolfas Kontrimas). Jo vardu pavadinta LŠS Darbėnų K. Kontrimo šaulių kuopa.

Kazio Kontrimo atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1231. – L. 67. – B. 1236. – L. 234. – B. 1243. – L. 101, 110. – Ap. 16, b. 826. – L. 74. – Ap. 47, b. 264. – L. 43v-44. – Baudžiamoji byla Nr. P-15451. – T. 5. – L. 315
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6. – L. 7-8
  • Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 28, 85-90
  • Grinius K. K. Partizanų kovos Lietuvoje. – Čikaga, 1988. – P. 208
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4. – P. 247
  • Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 4-5, 8-9
  • Vytautas Rimgaila. Fragmentai ir faktai apie LLA ŽL Kardo rinktinę. – Vakarų ekspresas. – 1994 m. gegužės 19
  • Juozas Viluckis. Pagerbkime kovotoją už Lietuvos laisvę. – Švyturys. – 1997 m. spalio 22. – Nr. 84
  • Juozas Baužys. Pardavė už trisdešimt grašių. – Švyturys. – 2002 m. kovo 9. – Nr. 19. – P. 3-4