Auksūdys (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Auksūdys
AuksudzioRusys.jpg
Auksūdžio svirnas Rumšiškėse

Auksūdys
Koordinatės 56°03′00″š. pl. 21°17′10″r. ilg. / 56.050°š. pl. 21.286°r. ilg. / 56.050; 21.286 (Auksūdys)Koordinatės: 56°03′00″š. pl. 21°17′10″r. ilg. / 56.050°š. pl. 21.286°r. ilg. / 56.050; 21.286 (Auksūdys)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 62 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Auksūdys (Kretinga)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Auksūdỹs
Kilmininkas: Áuksūdžio
Naudininkas: Áuksūdžiui
Galininkas: į Áuksūdį
Įnagininkas: ties Áuksūdžiu,
Vietininkas: Auksūdyje

Auksūdys (Auksūdis)kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio KretingaSkuodas ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių.[2] Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis kirvelis ir kaplio dalis. II tūkstantmečio pradžioje auksūdiškiai ant Darbos statė ąžuolinių rąstų tiltus ant polių, važinėjo ratais ir rogėmis. Prie Kulšės upelio I tūkstantmetyje buvusi įrengta įtvirtinta senovės gyvenvietėpiliakalnis, šalia kurios iki XIII a. veikė pagoniškos kapinės. Kita senovės gyvenvietė, apjuosta iš akmenų sukrautos sienos, stūksojo kairiajame Darbos krante. Tarp upės ir gyvenvietės plytėjo senovės žemdirbystės laukai.

Baigiantis sunykti 1816-1825 m. statytas valstybės saugomas svirnas

XVI a. II pusėje valakų reformos metu buvo suformuotas gatvinis kaimas, kurio visos sodybos stovėjo prie gatvės, kuria ėjo senasis kelias iš Darbėnų link Skuodo. Jis pirmąkart paminėtas 1756 m. Palangos dvaro inventoriuje.

1756 m. kaime gyveno 14, o 1780 m. – 31 valstiečių šeima. XVIII a. kaimo žemėje susikūrė Gegužavo, Ilginių, Jurgutiškių, Kudiškių ir Maloniškių vienkiemiai.[3] Iki 1861 m. Auksūdys priklausė Palangos dvaro ūkiniam–administraciniam padaliniui – Darbėnų dvarui.

1846 m. kaime gyveno 36 šeimos, o 1870 m. grafui J. Tiškevičiui dirbo 158 valstiečiai. XIX a. kaimo žemėje išnyko Kudiškių, Jurgutiškių, o greta Gegužavo, Ilginių ir Maloniškių atsirado Ežkepių, Panariškių ir Smaldegių vienkiemiai. 1861 m. buvo įkurta Auksūdžio seniūnija, kuriai priklausė Auksūdžio, Nausėdų ir Latvelių kaimų bendruomenės. Auksūdžio bendruomenę 1870 m. sudarė Auksūdis bei Auksūdžio, Gegužavo Panariškių, Smaldegių vienkiemiai.

1923 m. Auksūdyje buvo 58 ūkiai.[4] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1935 m. Auksūdys išskirstytas į vienkieminius ūkius. Į pakraščius išsikėlę naujakuriai savo gyvenvietes neoficialiai pavadino Plėšimais, Kalnalaukiu, Laukininkais, Margaliais.

Tarpukariu veikė Auksūdžio pradinė mokykla, kurioje iki 1930 m. vedėjavo Juozas Asiukaitis. 1931 m. pavasarininkai kaimo gyventojams surengė gegužinę, kurios metu suvaidino spektaklį „Bajoras Gaidys“, o vėliau parodė vaidinimą „Jurgis Šmikė“.

1921 m. vaikinų lėšomis kaimo kryžkelėje buvo pastatytas kryžius su 2 kryžmomis, vadinamas Karavyko (Benediktiniu, Pavietriniu, Vaikių, Vyrų) kryžiumi. Jam padaryti iš Grūšlaukės bažnytkaimio buvo pakviestas meistras Juozapas Paulauskas. Po karo kryžius nugriautas, o 1989 m. vėl papuošė kryžkelę.

Prasidėjus kolektyvizacijai, Auksūdys buvo paskelbtas Liudo Giros kolūkiu, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919-1940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941-1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950-1953 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1954-1995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
310 77 62


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologinės vietos
Mitologijos objektai
  • Akmuo, vad. Laumės lova;
  • Akmuo, vad. Velnio akmeniu;
Laidojimo vietos
Etninė architektūra
  • Buv. V. Noreikos sodybos svirnas (1816, 1825 m.; baigia sunykti).[8]
Mažoji architektūra ir liaudies dailė
  • Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Kristaus prie stulpo, Marijos Maloningosios ir 2 angelų skulptūromis,[9] kaimo kryžkelėje (XIX a. II p; 1921 m. atnaujino J. Mazalas). Registrinės skulptūros neišliko (jų vietoje yra Švč. Marija Rožančinė ir Angelas su ąsotėliu);
  • Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Marijos, pamynusios žaltį, ir nežinomos šventosios skulptūromis,[10] pakelėje link Prūdgalio (1882 m., autorius J. Mazalas). Registrinės skulptūros neišliko (jų vietoje yra Švč. Marija Rožančinė);
  • Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra,[11] Auksūdžio kapinėse (1954 m.; skulptūra – XIX a. pab.);
  • Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir Jono Krikštytojo skulptūromis,[12] Ežkepių kapinėse (XIX a. pab.; atnaujinta 1973 m., užsakovas T. Mockus, meistras S. Urbonas, Auksūdžio k.) Registrinės skulptūros neišliko (jų vietoje yra Švč. Marijos Širdies skulptūra);
  • Koplytėlė su Marijos Maloningosios ir Marijos Sopulingosios skulptūromis,[13] Ežkepių kapinėse (XIX a. pab.; atnaujinta 1913 m., užsakovas A. Leliūga, autorius J. Paulauskas; 1975 m., meistras V. Damulis). Jai sunykus, 2008 m. pastatyta koplytėlė su Švč. Lurdo Marijos ir 3 angelų skulptūromis (užsakovas J. Butkus, skulptūrų autorius A. Skiezgilas, Kretinga);
  • Koplytstulpis,[14] pakelėje link Kalnalaukio (XX a. pr., atnaujintas 1976 m. O. ir T. Lenkimų lėšomis). Viduje buvo Kristaus ir Jono Krikštytojo skulptūrinė grupė;
  • Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, pakelėje link Ežkepių (1990 m.);[15]
Saugotini kultūros paveldo objektai
  • Monumentalus kryžius su 2 kryžmomis, ornamentuotas, vad. Karavyko, Benediktiniu kryžiumi, kaimo kryžkelėje (1921 m., autorius J. Paulauskas; XX a. 7 deš. nugriautas; 1989 m. atstatytas, meistrai A. Gricius, T. Mockus).[16]
  • Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, V. Baužio sodyboje (1991 m., užsakovas V. Baužys, Darbėnai, autorius R. Puškorius, Kretinga);
  • Monumentalus kryžius, Auksūdžio senkapiai (XX a. vid.; iki 1990 m. stovėjo kaimo pakelėje);
  • Monumentalus kryžius, Auksūdžio senosios kapinės (1989 m., autorius A. Gricius);
  • Monumentalus kryžius, ornamentuotas, Ežkepių kapinėse (1991 m., autorius T. Mockus);
  • Monumentalus kryžius, ornamentuotas, Ežkepių kapinėse prie Lietuvos partizano M. Klaniaus kapo (1993 m., autorius T. Mockus);
  • Monumentalus kryžius, ornamentuotas, A. Griciaus sodyboje (1990 m., autorius A. Gricius);
  • Monumentalus kryžius, ornamentuotas, T. Mockaus sodyboje (1993 m., autorius T. Mockus);
  • Monumentalus kryžius, ornamentuotas, Viršilų sodyboje (1993 m., autorius T. Mockus);
  • Monumentalus kryžius, Ežkepių kapinėse (1991 m., autorius T. Mockus);
  • Monumentalus kryžius, Pilalės miško pakraštyje (XX a. I pusė).

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auksūdys[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Pelėkiai – 3 km Maloniškiai – 1,5 km
Ežkepiai – 0,1 km
Nausėdai – 1 km Blank-50px.png
Medšarkiai – 2,7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kumpikai – 3,5 km
DARBĖNAI – 2 km Prūdgalis – 1 km Šlaveitai – 3,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Švyturys (Kretinga). - 1973, spalio 11
  3. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, f. 11–43, l. 40–42, žemėlapis VI
  4. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111
  5. Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, t. 2 (Š–Ž), p. 251
  6. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1998-03-06 archyvinė pažyma. - L. 6
  7. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai // Švyturys (Kretinga), 1992, rugpjūčio 19
  8. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 392
  9. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Kristaus, Marijos ir 2 angelų skulptūromis
  10. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Marijos, pamynusios žaltį, skulptūromis
  11. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra
  12. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir Jono Krikštytojo skulptūromis
  13. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir Marijos Maloningosios skulptūromis
  14. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis
  15. Kultūros vertybių registras: Monumentalus kryžius su skulptūra
  16. Nukentėję paminklai. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. - P. 81 (Vyrų kryžius)