Juozas Kojelis
| Juozas Kojelis | |
|---|---|
| Gimė | 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšnaliai, Luokės valsčius |
| Mirė | 2010 m. lapkričio 11 d. (93 metai) Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Trumpaitė-Kojelienė |
| Vaikai | Daina, Rasa, Linas |
| Veikla | žurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1940 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius | |
Juozas Kojelis (1916 m. gruodžio 2 d. Viekšnaliuose, Luokės valsčiuje – 2010 m. lapkričio 11 d. Kaune[1]) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė aštuonių vaikų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kražių „Žiburio“ gimnazijoje. Nuo 1935 m. studijavo klasikinę filologiją Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. paskutinį semestrą – Vilniaus universitete.
Okupacijų metais dalyvavo antibolševikinėje ir antinacinėje rezistencijoje. 1941–1943 m. Kretingos gimnazijos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1942 m. Lietuvos laisvės armijos narys. 1943 m. kaip vienas antinacinio pasipriešinimo organizatorių suimtas gestapo, iki 1944 m. kalintas Klaipėdos, Ragainės ir Kauno kalėjimuose.[2]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1948 m. dėstė Miuncheno lietuvių gimnazijoje, kurį laiką jos direktorius. 1949 m. persikėlė į JAV. Mokytojavo lituanistinėse mokyklose Čikagoje, Los Andžele. 1952 m. susituokė su Elena Trumpaite. 1956–1957 m. lietuvių kalbos instruktorius JAV kariuomenės kalbų mokykloje Monterėjuje (Kalifornija).
Ateitininkų (ir Lietuvoje) [3], JAV lietuvių bendruomenės, Amerikos lietuvių tarybos, Lietuvių fronto bičiulių, Antinacinės rezistencijos lietuvių politinių kalinių sąjungos, JAV respublikonų partijos veikėjas. 1981 m. vienas Amerikos baltų laisvės lygos steigėjų.
Nuo 1935 m. bendradarbiavo spaudoje. Suredagavo Amerikos lietuvių vardyną (su Juozu Vitėnu, 1953 m.). 1970–1973 m. ir 1978–1980 m. žurnalo „Į laisvę“ redaktorius.[4] Dalyvavo žurnalų „Aidai“ ir „Lietuvių dienos“ redakciniuose kolektyvuose. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių žemė“, „Aidai“, „Draugas“. [5]
Išleido dvi stambias publicistikos knygas „Iš nakties į rytą“ (1996 m.), „Tarp rūpesčių ir vilties“ (2001 m.).[6][7]
2005 m. su žmona Elena (1920–2007) grįžo į Lietuvą.[8]
2010 m. dokumentinis filmas „Aukoti ir aukotis“ (scenarijaus aut. P. Palilionis, rež. S. Gužauskienė, op. L. Karvelis, komp. V. Bartulis, prod. P. Garnys) skirtas Lietuvos publicistikos meistro Juozo Kojelio asmenybei atminti.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Iš nakties į rytą: socialinė publicistika (sud. Vidmantas Valiušaitis). – Kaunas, 1996. – 504 psl.
- Tarp rūpesčių ir vilties: socialinė publicistika (sud. V. Valiušaitis). – Kaunas, 2001. – 432 psl.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ MELC. Juozas Kojelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
- ↑ In memoriam Juozas Kojelis // Lietuvos žinios, 2010-11-13 Archyvuota kopija 2010-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ateitininkai Vilniaus universitete Archyvuota kopija 2008-07-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.i-laisve.com/index.php?psl=istorija Archyvuota kopija 2010-07-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 233-234 psl.
- ↑ Juozas Kojelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 347 psl.
- ↑ Visą prasmingą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva // XXI amžius, 2010-10-06, Nr. 72 (1857) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.draugas.org/mirties2007.html Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.