Vaineikių Medsėdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vaineikių Medsėdžiai
Vaineikiu Medsedziai kapines 2004.JPG
Kaimo kapinės, vad. Maro kapeliais, Prancūzkapiais

Vaineikių Medsėdžiai
Koordinatės 56°00′00″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 56.000°š. pl. 21.419°r. ilg. / 56.000; 21.419 (Vaineikių Medsėdžiai)Koordinatės: 56°00′00″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 56.000°š. pl. 21.419°r. ilg. / 56.000; 21.419 (Vaineikių Medsėdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 10 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Vaineikių MedsėdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vaineĩkių Mẽdsėdžiai

Vaineikių Medsėdžiaikaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 10 km į pietryčius nuo Darbėnų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Šukės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinė kaimo žemių dalis plyti Vaineikių miške, o pietvakarinė – atviroje, lygioje vietoje abipus kelio KūlupėnaiDarbėnai. Centrine dalimi praeina kelias  2323  DarbėnaiVaineikiaiKirmindvaris , o rytiniu pakraščiu – kelias RuginiaiDidieji Žalimai. Šiauriniu kaimo pakraščiu per mišką teka Varupis ir Vinkšnupis, centrine dalimi – Vaineikupis, o pietine dalimi – Šukupis (visi – Akmenos kairieji intakai). Pietuose kaimas ribojasi su Ruginių, vakaruose – su Šukės ir Gargždupio ir Vaineikių, šiaurės vakaruose – su Akmenalių, šiaurės rytuose – su Didžiųjų Žalimų, rytuose – su Tintelių, pietryčiuose – su Kūlupėnų (Sausgalvių) žemėmis.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png DARBĖNAI – 10 km
Akmenalės – 5 km
Grūšlaukė – 7,5 km Didieji Žalimai – 2 km Blank-50px.png
Kašučiai – 7 km
Vaineikiai – 4 km
Gargždupis
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Nasrėnai – 6 km
Tinteliai
Šukė – 4 km Ruginiai Pipirai – 1,5 km
KŪLUPĖNAI – 5 km

Vietovardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išvertus iš žemaičių tarmės, vietovardis Vaineikių Medsėdžiai reiškia „Vaineikių miško sodybos“, t. y., miške įsikūrusį viensėdinį kaimą. Rašytiniuose šaltiniuose pavadinimas rašomas: lenk. Meciady; Wojniejki-Miedsiedy, rus. Заст. Малые Медседы, Дер. Большiе Медседы; Мецеды-мале, Мецеды-вельке; Войнейки Медсѣды; Ф. Дыдiосы; Войнейковская лѣсная дача; Войнейки-Медсeдзи, З. Войнейки; Вайнейкяй Медседжей; Вайнейкю-Мядседжяй), vok. Woineiki Medssedsi, latv. Voineku Medsēdi, žem. Vainėikiu Medsiedē.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į rytus nuo Vaineikių kaimo buvusiose plėšininėse Palangos (Darbėnų) dvaro miško žemėse XVIIXVIII a. kūrėsi vienkieminės naujakurių sodybos, kurios buvo pavadintos Medsėdžių (lenk. Meciady) kaimu. Jame 1779 m. iš dvaro žemę nuomojo 8 valstiečių šeimos.[2]

Kaimas turėjo savo kapines, oficialiai veikusias iki XVIII a. pab. Mirusiuosius pradėjus laidoti Darbėnų parapinėse kapinėse, kaimo kapinaitėse iki XX a. pr. buvo laidojami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Padavimai mena, kad jose 1812 m. buvo palaidoti apylinkėse žuvę Napoleono kariai.

Nuo XIX a. kaimas vadinamas Vaineikių Medsėdžiais (rus. Войнейки Медсѣды). Panaikinus baudžiavą kaimo valstiečiai gavo teisę išsipirkti iš Palangos dvarininko Juozapo Tiškevičiaus dirbamą žemę. Už ją 1870 m. Tiškevičių Darbėnų dvare prievoles atlikinėjo 21 kaimo valstietis.[3]

Šalia kaimo Juozapas Tiškevičius XIX a. II pusėje įsteigė Didžiosios palivarką, vėliau pavadintą Vaineikių miško vila. Joje apgyvendintas ūkvedys rūpinosi Vaineikių miškų masyvo administravimu, miškų ūkio veikla ir medžioklių organizavimu. Vaineikių miško vilai 1894 m. priklausė Launiškių, Kūlupio, Degilio, Streikio, Butkiškių miškai bei Lajauskienės, Kuičio, Antseinio, Prūdalio, Gauklalės, Špogienės, Valako ir Briedgiaurio giraitės. Kaimas buvo padalintas į dvi dalis: šiauriame valdos dalyje driekėsi Mažųjų Medsėdžių, o pietiniame pakraštyje – Didžiųjų Medsėdžių žemės.[4]

1923 m. Vaineikių Medsėdžiuose buvo 11 ūkių.[5] Lietuvos žemės reformos metu Vaineikių miško palivarką iš grafų Tiškevičių perėmė valstybė, perdavusi jį administruoti Kretingos miškų urėdijai. Kirmindvariu pavadinto palivarko sodyboje 1920 m. buvo įkurdinta Vaineikių girininkija (2002 m. girininkijos administracinis centras perkeltas į Šukę).

Po Lietuvos reokupacijos Vaineikių miškuose 19451953 m. bazavosi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabas, kurį saugojo Vizbuto kuopa. Enkavedistai ir stribai ne kartą mišką buvo apsupę, ruošė „valymus“, kurių metu 1946 m. kovo 20 d. sunaikino štabo bunkerį,[6] o 1953 m. balandžio 6 d. apsupo paskutiniuosius Kardo rinktinės partizanus: Vizbuto būrio vadą Stasį Jonauską–Simoną su 5 partizanais (iš apsupties žiedo prasiveržti pavyko tik P. Končiui–Adomui).[7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Vaineikių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Vaineikių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Vaineikių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531959 m. Vaineikių apylinkė, Kretingos rajonas
19591995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
81 9 10


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, f. 11–43
  3. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
  4. Планъ хозяйства Войнейковской лѣсной дачи. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM-GEK12249
  5. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
  6. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 289
  7. Paminklas girios viduryje. – Pajūrio naujienos – 1999 m. birželio 23 d.