Negarbos paminklas partizanams
| Negarbos paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Negarbos paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Aukštis | 1,70 m | ||
| Plotas | 1 m² | ||
| Naudotas | Pastatytas 2018 m. | ||
Negarbos tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanams atminti yra vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Negarboje (Kretingos seniūnija), 2,62 km į vakarus-pietvakarius nuo krašto kelio 218 Kretinga–Skuodas ir kelio Tūbausiai–Tarvydai–Rūdaičiai kryžkelės, Tenžės dešiniajame krante.
Paminklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, pilkšvo, stambaus grūdėtumo granito, suklijuotas iš dviejų statmenų šlifuotų plokščių, įtvirtintas į apskritą betoninį postamentą ir įbetonuotas žemėje.
Priekinėje (vakarų) pusėje iškaltas užrašas: „JAZDŲ KAIME / 1948 11 05 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / NARIMANTO KUOPOS / PARTIZANAI // VLADISLOVAS GIKARAS / TADAS / G. 1925 M. / STANISLAVAS STONKUS / ŽENTAS / G. 1928 M.“, pietvakarinėje pusėje: „KAZIMIERAS KRIAUČIŪNAS / MINDAUGAS / G. 1928 M. / SUIMTAS SUŽEISTAS / MIRĖ / 1948-11-12“. Užrašas paryškintas bronzos pudra.
Paminklo aukštis – 1,70 m, sienelių plotis – 32,5–33 cm.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1945 m. lapkričio 15 d. Palangos valsčiuje ir vakarinėje Kretingos valsčiaus dalyje veikė Kardo rinktinės Pušies, nuo 1946 m. – Narimanto, kuopa.
Nacionalizuoto Sofijos Marijos Tiškevičiūtės-Dembinskos Jazdų dvaro (Kretingos vls., Kretingos apskr.) sodybos daržinėje partizanai įsirengė slėptuvę, kurioje ruošėsi praleisti 1948–1949 m. žiemą. Gavę agento pranešimą apie besislapstančius partizanus, 1948 m. lapkričio 5 d. Jazdų dvaro sodybą apsupo 28 MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Palangos stribai.
Per kautynes žuvo partizanai Vladas Gikaras–Tadas (g. 1925 m.) iš Joskaudų ir kretingiškis Stasys Stonkus–Žentas (g. 1928 m.). Trečiasis partizanas – Kazys Kriaučiūnas–Mindaugas, Kravcovas (g. 1928 m.) buvo sunkiai sužeistas, suimtas ir parvežtas į Palangą, kurioje nuo žaizdų po savaitės, lapkričio 12 d. mirė.[1]
Žuvusiems partizanams atminti Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva buvusioje dvarvietėje šalia Negarbos (Jazdų) kapinyno 2018 m. pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 190, eil. Nr. 48-25
- Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 303. – L. 337, 360. – B. 1176. – L. 99-100. – B. 1178. – L. 347-349. – B. 1243. – L. 349; ap. 47, b. 264. – B. 22v-23
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6 d. – L. 4-5, 8.
- Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3. – D. 1 (A-M). – P. 392, 696
- Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 93, 94, 115, 130, 149, 182