Negarbos paminklas partizanams

Koordinatės: 55°57′41″š. pl. 21°12′26″r. ilg. / 55.961391°š. pl. 21.2071°r. ilg. / 55.961391; 21.2071
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Negarbos paminklas partizanams

Jazdų dvare 1948 m. žuvusių partizanų atminimo vieta šalia Negarbos (Jazdų) kapinyno
Negarbos paminklas partizanams
Negarbos paminklas partizanams
Koordinatės
55°57′41″š. pl. 21°12′26″r. ilg. / 55.961391°š. pl. 21.2071°r. ilg. / 55.961391; 21.2071
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Aukštis 1,70 m
Plotas 1 m²
Naudotas Pastatytas 2018 m.

Negarbos tipinis atminimo ženklas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanams atminti yra vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Negarboje (Kretingos seniūnija), 2,62 km į vakarus-pietvakarius nuo krašto kelio  218  KretingaSkuodas  ir kelio TūbausiaiTarvydaiRūdaičiai kryžkelės, Tenžės dešiniajame krante.

Tipinis atminimo ženklas (aut. dizaineris Romas Navickas) Jazdų dvare žuvusiems partizanams atminti

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo ženklas tipinis, trikampės stačiasienės Laisvės kolonos su Jogailaičių dvigubo kryžiaus siluetu viršūnėje pavidalo, pilkšvo, stambaus grūdėtumo granito, suklijuotas iš dviejų statmenų šlifuotų plokščių, įtvirtintas į apskritą betoninį postamentą ir įbetonuotas žemėje.

Priekinėje (vakarų) pusėje iškaltas užrašas: „JAZDŲ KAIME / 1948 11 05 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS / NARIMANTO KUOPOS / PARTIZANAI // VLADISLOVAS GIKARAS / TADAS / G. 1925 M. / STANISLAVAS STONKUS / ŽENTAS / G. 1928 M.“, pietvakarinėje pusėje: „KAZIMIERAS KRIAUČIŪNAS / MINDAUGAS / G. 1928 M. / SUIMTAS SUŽEISTAS / MIRĖ / 1948-11-12“. Užrašas paryškintas bronzos pudra.

Paminklo aukštis – 1,70 m, sienelių plotis – 32,5–33 cm.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1945 m. lapkričio 15 d. Palangos valsčiuje ir vakarinėje Kretingos valsčiaus dalyje veikė Kardo rinktinės Pušies, nuo 1946 m. – Narimanto, kuopa.

Nacionalizuoto Sofijos Marijos Tiškevičiūtės-Dembinskos Jazdų dvaro (Kretingos vls., Kretingos apskr.) sodybos daržinėje partizanai įsirengė slėptuvę, kurioje ruošėsi praleisti 19481949 m. žiemą. Gavę agento pranešimą apie besislapstančius partizanus, 1948 m. lapkričio 5 d. Jazdų dvaro sodybą apsupo 28 MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Palangos stribai.

Per kautynes žuvo partizanai Vladas Gikaras–Tadas (g. 1925 m.) iš Joskaudų ir kretingiškis Stasys Stonkus–Žentas (g. 1928 m.). Trečiasis partizanas – Kazys Kriaučiūnas–Mindaugas, Kravcovas (g. 1928 m.) buvo sunkiai sužeistas, suimtas ir parvežtas į Palangą, kurioje nuo žaizdų po savaitės, lapkričio 12 d. mirė.[1]

Žuvusiems partizanams atminti Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva buvusioje dvarvietėje šalia Negarbos (Jazdų) kapinyno 2018 m. pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius – dizaineris Romas Navickas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 190, eil. Nr. 48-25
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 303. – L. 337, 360. – B. 1176. – L. 99-100. – B. 1178. – L. 347-349. – B. 1243. – L. 349; ap. 47, b. 264. – B. 22v-23
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6 d. – L. 4-5, 8.
  • Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. – Vilnius, 2007. – T. 3. – D. 1 (A-M). – P. 392, 696
  • Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016. – P. 93, 94, 115, 130, 149, 182