Ubagiškiai
| Ubagiškiai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. viduryje | ||
  Ubagiškiai |
||
| 56°04′59″š. pl. 21°21′40″r. ilg. / 56.083°š. pl. 21.361°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
Ubagiškiai – buvęs kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, Grūšlaukės žemių vakariniame pakraštyje, Miškų gatvės (kelio Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai) dešinėje pusėje, prie Pelkupio upelio.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama rus. Убагишки (1861–1917 m.), rus. Обудишки (1895 m.), liet. Ubaginai (1917, 1926 m.), liet. Ubagiškės (1918 m.), liet. Ubagiškė (1928 m.), liet. Ubagiškiai (1917–1940 m.).
Vietovardis kilo nuo žodžio ubagas, kuriuo vadinami beturčiai, elgetos, varguoliai, vargšai. Pasakojama, kad šis vardas gyvenvietei prigijo todėl, kad pirmieji naujakuriai buvo Grūšlaukės ubagai.[1]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietė apėmė apie 60 ha dydžio plotą, kuris plytėjo Grūšlaukės Medsėdžių kaimo (dabartinio Grūšlaukės kaimo) vakariniame pakraštyje, prie Narmanšakės kairiojo intako Pelkupio upelio. Pietvakariuose kelias Grūšlaukė–Benaičiai skyrė ją nuo Latvelių kaimo, šiaurės vakaruose ribojosi su Mančiais, o iš kitų pusių supo likusi Grūšlaukės Medsėdžių žemė.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Mančiai | Plokščiai – 3 km | Dirgalis – 3 km |
| |||||||
| Nausėdai – 3,5 km |
|
||||||||||
| Latveliai DARBĖNAI – 9,5 km |
Kumpikai – 3 km | GRŪŠLAUKĖ – 2,5 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ubagiškių nausėdija pradėjo formuotis po baudžiavos panaikinimo, apie 1861 m., plėšininėje Grūšlaukės Medsėdžių ganyklų žemėje. Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčios metrikų knygose jos vardas sutinkamas nuo 1868 m.[2]
Pirmieji gyventojai 1861–1885 m. buvo Antanas ir Barbora Vičiuliai, Antanas ir Barbora Stropai, Antanas ir Barbora Leksiai, Jonas ir Monika Daukantai, Mykolas ir Barbora Padroščiai, Ksaveras ir Ona Lukai, Juozapas ir Ona Kusai, Martynas ir Anastasija Kusai, Leonas ir Julija Gričeliai. Daugiausia tai buvę po baudžiavos panaikinimo bežemiais likę Grūšlaukės dvaro valstiečiai, iš grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių išsinuomotas ganyklas pavertę dirbamais laukais, pasistatę juose naujakurių sodybas.
Sodybų ir gyventojų skaičiumi nausėdija greitai tapo gausiausia Grūšlaukės Medsėdžių dalimi, todėl XIX a. pab. Grūšlaukės Medsėdžių kaimą imta vadinti Ubagiškiais.
1885–1940 m. Ubagiškiuose gyveno Petro ir Barboros Bendikų, Kazimiero ir Barboros Bričkų, Kazimiero ir Joanos Bričkų, Jono ir Onos Budrikių, Jurgio ir Anastazijos Budrikių, Antano ir Zuzanos Buivydų, Vincento ir Petronėlės Bučių, Jono ir Kotrynos Daukantų, Kazimiero ir Stefanijos Daukantų, Antano ir Apolonijos Drąsučių, Antano ir Barboros Drąsučių, Juozapo ir Adolfinos Drąsučių (Drusučių), Stanislovo ir Zuzanos Drąsučių, Juozapo ir Petronėlės Gričelių, Juozapo ir Onos Jonkų, Kazimiero ir Onos Jonkų, Juozapo ir Elenos Kalnių, Liudviko ir Kazimieros Kairių, Antano ir Onos Kusų, Juozapato ir Barboros Laureckių, Antano ir Elenos Leksių, Justino ir Magdalenos Liškūnų, Antano ir Barboros Maksvyčių, Petro ir Kotrynos Martinkų, Antano ir Onos Narvilaitės Mockų, Antano ir Onos Preibytės Mockų, Juozapo ir Elenos Mockų, Petro ir Kotrynos Mockų, Juozapo ir Zuzanos Paplauskių, Alfonso ir Salomėjos Rėpšų, Antano ir Onos Ruzgailų, Antano ir Elenos Sendrauskių, Juozapo ir Onos Skripkauskių, Aleksandro ir Onos Stanių, Jono ir Monikos Stonkų, Juozapo ir Petronėlės Stropų, Pranciškaus ir Onos Stropų, Antano ir Marijonos (?) Untulių, Antano ir Barboros Vaičekauskių, Juozapo ir Amelijos Vičiulių, Juozapo ir Elenos Vičiulių šeimos, Barbora Gustienė, Petras Kusas, Mykolas Mockus, Petronėlė Stropienė, našliai Antanas Mickus ir Juozapas Vaičekauskis, viengungiai Simonas Budrikis ir Kazimieras Stonkus.[3]
Dalis jaunų vyrų Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo mobilizuota į Rusijos imperijos kariuomenę. Iš jų Petras Daukantas fronte pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo laikomas Čersko (Lenkija) karo belaisvių stovykloje. Susirgęs džiova, 1917 m. birželio 10 d. karo ligoninėje mirė ir buvo palaidotas Čersko rusų karo belaisvių kapinėse.[4]
Tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo Ubagiškiai priklausė Grūšlaukės Medsėdžių kaimui.
1945–1952 m. apylinkėje veikė Kardo rinktinės partizanai. Jų gretas papildė Petras Daukantas iš Ubagiškių, žuvęs Juodupėnų miške.[5] 1946 m. rugpjūčio 24 d. Ubagiškiuose Darbėnų valsčiaus stribai ir MGB vidaus kariuomenės kareiviai surengė pasalą, į kurią pakliuvo kaime nakvoję partizanai. Po susišaudymo į nelaisvę pateko sunkiai į galvą sužeistas Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, Širvydo kuopos ūkio skyriaus viršininkas Aleksas Jonkus-Pilypas Laimė bei partizanas Pranas Apželtis-Mėnulis.[6]
Sovietmečiu Grūšlaukės Medsėdžių kaimas su Ubagiškiais buvo prijungtas prie Grūšlaukės kaimo ir kolūkio. Plečiantis intensyviajai žemdirbystei, gyventojai persikėlė į centrinę gyvenvietę, o senąsias jų sodybas nugriovė melioracija.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žemės vardai Grūšlaukio-Medsėdžių kaimo, Darbėnų valsčiaus, Kretingos apskrities. Surašė Podencija Briedytė, Grūšlaukio-Medsėdžių pradžios mokyklos moktoja. – Lietuvos žemės vardynas. – 1935 m. birželio mėn.
- ↑ Grūšlaukės RKB gimimo metrikų knyga. – 1868-1889 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1515, ap. 1. – B. 1. – L. 8, eil. Nr. 18
- ↑ Julius Kanarskas. Kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai. – Švyturys. – 2018 m. balandžio 14 d. – P. 5-6; Archyvuota kopija 2019-02-07 iš Wayback Machine projekto.
Julius Kanarskas. Kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai. – Švyturys. – 2018 m. balandžio 18 d. – P. 5-6 Archyvuota kopija 2019-02-07 iš Wayback Machine projekto. - ↑ Grūšlaukės RKB mirties metrikų knyga. – 1907-1918 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1515, ap. 1. – B. 4. – L. 87v, eil. Nr. 82;
Grūšlaukės RKB mirties metrikų knyga. – 1917-1923 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1515, ap. 1. – B. 6. – L. 25v-26, eil. Nr. 87 - ↑ Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda, 2016
- ↑ Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 8, 15, 19–20
Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 86, 89
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai. – Švyturio laikraštis. – 2018 m. balandžio 14 d. Archyvuota kopija 2019-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- Ubagiškiai – kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai. – Kretingos muziejus. – 2018 m. balandžio 16 d. Archyvuota kopija 2019-02-07 iš Wayback Machine projekto.