Darbėnų valsčius
Išvaizda
56°01′š. pl. 21°16′r. ilg. / 56.02°š. pl. 21.26°r. ilg.
Darbėnų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Darbėnai |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Kretingos apskritis (1918–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1950) |
Darbėnų valsčius (rus. Дорбянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Darbėnai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1936 m. valsčiuje buvo 227,83 km² dirbamos žemės, apie 35 proc. ploto užėmė miškai, padalinti į 5 girininkijas. Buvo 4 parapijos ir 6 bažnyčios, 64 gyvenvietės.[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Darbėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (8 apylinkės) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 4844 | 473 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 35 | |
1923 m.[4] | 317 | 9912 | 2146 | ||
1932 m. | 219 | 11498 | 12 seniūnijų [5] | ||
1936 m.[6] | 10 094 | 64 gyvenvietės (4 bažnytkaimiai, 6 dvarai, 1 palivarkas, 53 kaimai) | |||
1949-01-01 (išsamiau) |
246 | 10 apylinkių [7] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[9] | Apylinkė, 1949 m.[10] |
---|---|---|
Būtingė | Butingės seniūnija | - |
Darbėnai | Darbėnų seniūnija | Darbėnų apylinkė |
Grūšlaukė | Grūšlaukės seniūnija | Grūšlaukės apylinkė |
Juzumai | Juzumų seniūnija | Juzumų apylinkė |
Kašučiai | Kašučių seniūnija | Kašučių apylinkė |
Laukžemė | Laukžemės seniūnija | Laukžemės apylinkė |
Lazdininkai | Lazdininkų seniūnija | Lazdininkų apylinkė |
Mančiai | Mončių seniūnija | Mančių apylinkė |
Naujoji Įpiltis | Impilties seniūnija | - |
Nausėdai | Nausėdų seniūnija | Nausėdų apylinkė |
Šlaveitai | Šlaveitų seniūnija | Šlaveitų apylinkė |
Vaineikiai | Vaineikių seniūnija | Vaineikių apylinkė |
Iš viso: | 12 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1936 m. buvusios gyvenvietės:[11]
- kaimai: Akminalių, Auksodžių, Barkelių, Benaičių, Birštvininkų, Butingės, Darataičių, Darbėnų, Daubėnų, Degimų, Dirgailių, Drumulių, Dubašių, Eškepių, Gegužavų, Grušlaukio (bažnytk.), Grušlaukio-Medsėdžio, Ilginių, Impilties, Kadagynų, Kalgriaužių, Kašučių, Kiaupiškių, Kontininkų, Kumpikų, Kuniginių, Kviežių, Latvelių, Laukžemės (bažnytk.), Lazdininkų, Lendinų, Maloniškių, Markutiškių, Mažonų, Mažučių, Medomiškių, Memaičių, Mončių, Naujukų, Nausėdų, Pasertupių, Pempirų, Peldžių, Pirkulių, Plokščių, Sausdravų, Serapinų, Smeltės, Sudėnų, Šlaveitų, Šukės, Šventosios, Vaineikių, Vaineikių-Medsėdžių, Žinelių;
- dvarai: Butingės, Darbėnų, Genčių, Impilties (paliv.), Kalgriaužių, Laukžemės, Medšarkių.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 9912 žmonės:
- Lietuviai - 85,7% (8495);
- Latviai - 6,94% (688);
- Žydai - 6,06% (601);
- Vokiečiai - 0,62% (61);
- Kiti - 0,68% (67).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1897 | Lazdininkai | Domas Grabys, karininkas | 1942 |
1918 | Vaineikiai | Jonas Kiauleikis, gydytojas endokrinologas | 1990 |
1921 | Mančiai | Antanas Mončys, skulptorius | 1993 |
1927 | Mančiai | Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytojas onkologė | 2020 |
1948 | Vaineikių Medsėdžiai | Petras Kalnius, etnologas |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599–600 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.