Stropeliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Stropeliai
[[Vaizdas:|250px]]

Stropeliai
Koordinatės 55°58′19″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 55.972°š. pl. 21.581°r. ilg. / 55.972; 21.581 (Stropeliai)Koordinatės: 55°58′19″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 55.972°š. pl. 21.581°r. ilg. / 55.972; 21.581 (Stropeliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 18 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Stropẽliai
Kilmininkas: Stropẽlių
Naudininkas: Stropẽliams
Galininkas: Stropeliùs
Įnagininkas: Stropẽliais
Vietininkas: Stropẽliuose

Stropeliaikaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 10 km į pietus nuo Salantų, prie Šiaulių-Kretingos geležinkelio ir Mišupės upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stropeliai pirmąkart paminėti 1694 m. Nuo 1861 m. priklausė Kartenos valsčiui. 1923 m. kaime buvo 23 ūkiai[2]. Tarpukariu kaimas tapo seniūnijos centru. Seniūnu 1932 m. buvo Ignas Duoblys, o seniūno padėjėju – Juozas Beržonskis[3].

19301932 m. nutiesus KretingosTelšių geležinkelį, pietinis kaimo pakraštys (6 sodybos) liko atskirtas nuo pagrindinės dalies, o prie geležinkelio buvo pastatytas Stropelių tarpstotis. Šalia kaimui būdingų medinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, prie pagrindinės gatvės netoli geležinkelio Vytautas Ramonas pasistatė dviaukštį raudonų plytų mūrinį namą, kurio pirmame aukšte įrengė krautuvę. 19351937 m. kaime pravesta žemės reforma, kurios metu kaimą į vienkieminius ūkius skirstė matininkas Povilas Kerza. Tarpukariu veikė Stropelių Jaunųjų ūkininkų ratelis.

1944 m. į Vakarus pasitraukė ūkininkas Justinas Kripas su žmona Justina Motužyte-Kripiene. 1944 m. įsteigta Stropelių apylinkė, atidarytas Stropelių klubas-skaitykla. 1947 m. kaime įkurtas „Mišupės“ kolūkis, kurio pirmininku išrinktas mažažemis valstietis Augustas Paulius. Vėliau kolūkis prijungtas prie Kūlupėnų tarybinio ūkio. 1949 m. kovo 25 d. į Krasnojarsko krašto Bolšaja Murta rajoną ištremtas Ignas Lubys su šeima: žmona Stanislava Lubienė, sūnumi Vytautu, dukromis Danute ir Liudvika[4].

1945-1952 m. apylinkėje veikė LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Jie 1946 m. nušovė Stropelių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininką J. Beniušį, o 1952 m. balandžio 15 d. – pradinės mokyklos mokytoją, komjaunuolę Jadvygą Suokaitę.

19621963 m. įvesta elektra ir radijo taškas, pradėti pirmieji žemės melioracijos darbai. Sovietmečiu veikė biblioteka ir pradinė mokykla, kurios XX a. 8 dešimtmetyje uždarytos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis
19181940 Stropelių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 Stropelių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 Stropelių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
19441950 Stropelių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 Stropelių apylinkės centras, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
19531959 Stropelių apylinkės centras, Salantų rajonas
19591995 Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur. 1987 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
103 152 77 49 36 37 30 12 18


Stropelių pradinė mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 Vytauto Didžiojo metais į seniūnijos centrą Stropelius iš Prystovų kaimo buvo perkelta pradžios mokykla.

Pirmąja Stropelių pradžios mokyklos vedėja tapo Marija Vinčienė, kurią spalio 1 d. pakeitė Eleonora Končiūtė, baigusi Telšių mokytojų seminariją. 19331940 mokyklai vadovavo Stasys Vilkys. Mokyklą lankė Stropelių, Papievių, Sėlenių, Kūlsodžio, Sauserių ir Grabšyčių kaimų vaikai. Mokyklai buvo pastatytas pastatas, kurio viename gale buvo įrengta klasė, o kitame – mokytojo butas. Mokykla buvo 4 skyrių, o mokinius mokė 2 mokytojai. Visi 4 skyriai vienoje klasėje netilpo. Todėl vienas mokytojas su 2 skyriais dirbo mokyklos pastate, o kitas su kitais 2 skyriais – išsinuomotame kambaryje J. Narvilo namuose. Čia mokyklos klasė veikė kelerius metus, o vėliau išsinuomavo naują Igno Kripo namą, kurio viename gale buvo įrengta erdvi klasė, o kitame – kambarys mokytojui.

1939 m. mokyklą lankė 109 vaikai. Juos 1939-1940 m. mokė kretingiškis mokytojas Julius Navogrodskis, kuris karo pradžioje pasitraukė į Vakarus, gyveno Ispanijoje. 1940-1941 m. baigusiems pradinę mokyklą buvo organizuojami rusų kalbos kursai. Nuo 1942 m. mokykla buvo 5 skyrių. Jos vedėju 19421945 m. dirbo Stasys Vilkys, kuris 5-to skyriaus mokinius mokė vokiečių kalbos.

1944 m. pabaigoje mokykloje mokytojavo Stasys Plaušinis, 1944-1945 m. – Jurgis Šauklys. 1945 m. gegužės 15 d.– rugsėjo 15 d. mokytoju ir vedėju dirbo buvęs mokyklos mokinys Stasys JonauskasPrystovų k., kuris įsijungė į antisovietinį pogrindį, vėliau tapo partizanu, vadovavo LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinei. 19451948 m. mokykloje dirbo mokytojos Stefa Jogminienė, Valė Vaičekauskaitė, 1952 m. – Jadvyga Suokaitė, 19561978 m. – Janina Endriuškaitė, Janina Zauerienė, Sofija Vaicikauskienė, Angelė Pilibaitienė, Juozas Mikulskas ir paskutinioji mokyklos mokytoja ir vedėja Jadvyga Sabeckytė-Kripienė. 1963 m. mokėsi 41 vaikas. 1971 m. tebeveikė visos 4 klasės, mokėsi 45 mokiniai (iš jų – 17 mergaičių ir 1 antrametis), bibliotekoje buvo saugomos 363 knygos, žurnalai ir brošiūros, bendras mokyklos patalpų plotas apėmė 105 m², iš kurių 87 m² plotą užėmė 2 klasių kambariai.

1978 m. mokykla uždaryta. Jos pastato savininkas, paskutiniosios mokytojos J. Kripienės vyras Ignas Kripas sodybą nugriovė.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniame kaimo pakraštyje, prie Sėlenių kaimo ribos, stūkso Stropelių kalva, vad. Kalva, o prie Mišupės upelio – senosios kaimo kapinės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114
  3. Savivaldybių žinynas, Kaunas, 1932, p. 600
  4. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, d. 1. Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993.
  5. Stropeliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 319 psl.
  6. Stropeliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 118 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3. Vilnius, 1971, p. 319.