Anužiai (Kretinga)
 | ||
|---|---|---|
  Anužiai |
||
| Koordinatės | 55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg.Koordinatės: 55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
Anužiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 15 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į pietvakarius nuo Kalniškių, Alanto kairiajame krante, prie Blidakės upelio, šalia Tyro (Kalniškių) durpyno.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įsikūrė XVI a. abipus senojo Kartenos-Budrių-Kulių kelio, kuris XVI–XVIII a. buvo svarbus prekybos traktas. Pavadintas pirmojo naujakurio Anužio vardu.
1846 m. jame buvo 13 dūmų[2], 1849 m. Aleksandravo dvare baudžiavos jungą vilko 118 valstiečių, o 1870 m. grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 94 valstiečiai[3].1923 m. kaime buvo 26 ūkiai[4].
Pokario metais šalia esančiuose miškuose veikė Lietuvos partizanai. 1944 m. kaime jie nušovė Kalniškių apylinkės pirmininką Kazį Šlimą.
Nuo 1958 m. Anužiuose veikė Lūgnalių pradinė mokykla. Joje buvo 4 klasės, kurias lankė iki 20 vaikų. Viename iš namų mokyklai buvo suteiktas 45 m² plotas. Viename kambaryje (20 m²) buvo mokomoji klasė, o kitame gyveno mokytoja. 1959–1971 m. joje dirbo Ona Narmontaitė, Stasė Vaitkutė, Audronė Latakaitė, Janina Reikaitė-Jacevičienė, Adelė Bernotavičiūtė, Ona Kugrytė.
1960 m. buvo atidarytas felčerių-akušerių punktas. Vėliau mokykla ir medicinos punktas buvo uždaryti, daugelis sodybų melioracijos metu nugriauta, o jų savininkai persikėlė gyventi į Kalniškius ir Karteną. 2002 m. pradžioje buvo belikę 5 sodybos.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 160 | 149 | 104 | 98 | 47 | 18 | 7 | 2 | ||
| |||||||||
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo pakraštyje prie Alanto yra senosios kaimo kapinės, kuriose stovi registrinė koplytėlė. Buvusioje kaimo kryžkelėje stūkso 1901 m. statytas (1946 m. rekonstruotas) kaltinis kryžius krikščionybės jubiliejui paminėti. Prie buvusio kelio į Lubius ties Alantu stovi kryžius 1944 m. žuvusiems Anužių, Kalniškių ir Lubių kaimų gyventojams atminti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xięstwie Zmujdzkiem polozonego. - Wilno, 1846.
- ↑ Išrašas iš Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Anužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 79 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.