Ežkepiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ežkepiai
Auksudis Ezkepiai kapines 2008.JPG
Ežkepių kapinės nuo Darbos upės slėnio

Ežkepiai
Koordinatės 56°03′40″š. pl. 21°17′31″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.292°r. ilg. / 56.061; 21.292 (Ežkepiai)Koordinatės: 56°03′40″š. pl. 21°17′31″r. ilg. / 56.061°š. pl. 21.292°r. ilg. / 56.061; 21.292 (Ežkepiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 0 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: EžkepiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ežkepiaĩ

Ežkepiaikaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie NausėdųAuksūdžio kelio ir Darbos upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienkieminis Ežkepių kaimas atsirado XIX a. Iki tol čia buvo su Nausėdais besiribojantis Auksūdžio žemės pakraštys, vadintas Valužiškiais, apsuptas Pilalės miško, Nausėdų ir Maloniškių vienkiemio. Pasakojama, kad Ežkepiais iš pradžių vadino vieną iš naujakurių šeimų, kuri mėgo keptus ežius. Vėliau šiuo vardu imta vadinti ir kaimą.

XVIXIX a. šioje vietoje tarp Darbos upės ir senojo kelio DarbėnaiSkuodas veikė Nausėdų senosios kapinės, kuriose buvo laidojami ir aplinkinių vienkiemių gyventojai.

Pirmąkart Ežkepių (Эшкепе) vienkiemis paminėtas 1870 m. Kauno gubernijos taikos teisėjo apylinkių ir valsčių sąraše. Iki 1915 m. jis priklausė Auksūdžio seniūnijos Nausėdų kaimo bendruomenei, o kaip savarankiškas kaimas Ežkepiai (Eškepiai) minimi 1923 m. Lietuvos apgyvendintų vietų surašyme. Tuo metu jame buvo 6 ūkiai.[2].

Tarpukariu veikė Ežkepių pradinė mokykla, kurios vedėju 1930 m. buvo paskirtas Juozas Asiukaitis. Mokytoja dirbo Čižauskaitė, vėliau – J. Kontrauskas, įkūręs 1937 m. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ežkepių skyrių. Skyrius įsigijo savo vėliavą, aktyviai dalyvavo tautinėse šventėse, rengė jaunimui ekskursijas, šokių ir vaidinimų vakarus. Pokario metais mokyklą lankė daugiau kaip 100 vaikų, kuriuos mokė 2 mokytojos.[3] Vėliau ji buvo perkelta į Auksūdį.

Pokario kolektyvizacija ir melioracija kaimą sunaikino.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950–1953 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19541995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur.
39 0


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auksūdyje išliko Ežkepių kapinės[4], vad. Maro kapais (XVIXIX a.), kuriose stovi 3 kryžiai ir 2 koplytėlės su šventųjų skulptūromis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Mančiai – 3,5 km Nausėdai Senoji Įpiltis – 6 km Blank-50px.png
Maloniškiai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Latveliai – 3 km
DARBĖNAI – 5 km Auksūdys Šlaveitai – 4 km