Juodupėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Juodupėnai
Juodupenai kryzius 20000124.JPG
Juodupėnų pavasarininkų kryžius, pastatytas 1939 m. kaimo kapinėse

Juodupėnai
Koordinatės 56°05′20″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.517°r. ilg. / 56.089; 21.517 (Juodupėnai)Koordinatės: 56°05′20″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.517°r. ilg. / 56.089; 21.517 (Juodupėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 303 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: JuodupėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Júodupėnai
Kilmininkas: Júodupėnų
Naudininkas: Júodupėnams
Galininkas: Júodupėnus
Įnagininkas: Júodupėnais
Vietininkas: Júodupėnuose

Juodupėnai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Imbarės seniūnijoje, į vakarus nuo kelio  169  SkuodasPlungė , 4 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, Erlos kairiajame krante.

Seniūnaitijos centras. Yra Salantų kultūros centro filialas, biblioteka, Juodupėnų tvenkinys (įrengtas 1979 m.), kempingas.

Etimilogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas kilo iš upėvardžio Juodupis. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Iudupiany, Judupiany, rus. Юдопяны, Юодупенай, vok. Judopjany, liet. Juodupėnai, žem. Joudopienā.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs lygumoje, abipus kelių  2318  LeliūnaiJuodupėnaiErlėnai  ir Juodupėnai–Narmantai. Per kaimą teka Erlos intakas Juodupis. Pietvakariuose plyti Juodupėnų miškas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Narmantai – 4 km
Jakštaičiai
Palšiai – 2 km Šaučikiai – 3 km Blank-50px.png
Dirgalis – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Erlėnai – 3 km
GRŪŠLAUKĖ – 7 km Kirkšiai
Leliūnai – 3 km
Alkas
SALANTAI – 4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąkart paminėtas 1568 m. Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus vakarinės dalies valdų žemėlapyje.[2] XVIIXVIII a. vadinamas šlėktų bajorkaimiu, kuris priklausė Salantų, o 1675 m. – Grūšlaukės dvarui.[3]

1750 m. jame buvo 6, 1821, 1843 ir 1846 m. – 21, 1866 m. – 22 kiemai.[4] 1870 m. kaime buvo 323 revizinės sielos (prievoles atliekantys valstiečiai) ir 2028 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo prievolę grafo Juozapo Tiškevičiaus Grūšlaukės dvare.[5]

Dvasiniais gyventojų reikalais nuo XVII a. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.

1922 m. įkurta pradžios mokykla, 19541978 m. veikė septynmetė (nuo 1954 m.), aštuonmetė (nuo 1962 m.) mokykla, kuri vėliau pertvarkyta į pradinę (uždaryta).[6]

Tarpukariu veikė pavasarininkų kuopa, kuri kaime 1933 m. pastatė Vilniaus koplytėlę (meistras Petras Giedra) lenkų užgrobtai sostinei atminti, o kaimo kapinėse 1939 m. – betoninį monumentalų kryžių.[7]

19501972 m. buvo Kirovo kolūkio centrinė, 19721992 m. – Alkos kolūkio pagalbinė gyvenvietė. 19492009 m. veikė paštas (LT-97032), 1951 m. įkurta biblioteka,[8] 1959 m. atidaryti kultūros namai, 1960 m. medicinos punktas.[9]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611880 m. Juodupėnų seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Juodupėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151940, 19411944 m. Juodupėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Juodupėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Juodupėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
19541959 m. Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
19591977 m. Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Juodupėnų seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10]
231 230 190 206 199 291
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
284 383 326 301 342 303


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vitalija Valančiūtė. Juodupėniškiams rūpi kaimo istorija. - Švyturys - 2008 m. gruodžio 17 d. - P. 6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  3. Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaras inventorių duomenimis. - Nuo Skilandžių iki Salantų...
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 72
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 154
  5. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 78
  6. Juodupėnai. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1986. - T. 2. - P. 149
  7. Viliojata Gembutienė. Juodupėnų ir aplinkinių kaimų mažoji architektūra. - Juodupėnai, 2007. - L. 8–10, 40–42
  8. Biblioteka
  9. Juodupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 24 psl.
  10. Juodupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 715 psl.
  11. Juodupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 149 psl.
  12. Kultūros vertybių registras, u. k. 9489
  13. Kultūros vertybių registras, u. k. 9490
  14. Kultūros vertybių registras, u. k. 29847
  15. Kultūros vertybių registras, u. k. 29843

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]