Juodupėnai
Kitos reikšmės – Juodupėnai (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
  Juodupėnai |
||
| Koordinatės | 56°05′20″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.517°r. ilg.Koordinatės: 56°05′20″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 56.089°š. pl. 21.517°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 303 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
JuodupėnaiVikiteka | |
Juodupėnai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Imbarės seniūnijoje, į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , 4 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, Erlos kairiajame krante.
Seniūnaitijos centras. Yra Salantų kultūros centro filialas, biblioteka, Juodupėnų tvenkinys (įrengtas 1979 m.), kempingas.
Turinys
Etimilogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo pavadinimas kilo iš upėvardžio Juodupis. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Iudupiany, Judupiany, rus. Юдопяны, Юодупенай, vok. Judopjany, liet. Juodupėnai, žem. Joudopienā.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įsikūręs lygumoje, abipus kelių 2318 Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai ir Juodupėnai–Narmantai. Per kaimą teka Erlos intakas Juodupis. Pietvakariuose plyti Juodupėnų miškas.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Narmantai – 4 km Jakštaičiai |
Palšiai – 2 km | Šaučikiai – 3 km |
| |||||||
| Dirgalis – 5 km |
|
Erlėnai – 3 km | |||||||||
| GRŪŠLAUKĖ – 7 km | Kirkšiai Leliūnai – 3 km |
Alkas SALANTAI – 4 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąkart paminėtas 1568 m. Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus vakarinės dalies valdų žemėlapyje.[2] XVII–XVIII a. vadinamas šlėktų bajorkaimiu, kuris priklausė Salantų, o 1675 m. – Grūšlaukės dvarui.[3]
1750 m. jame buvo 6, 1821, 1843 ir 1846 m. – 21, 1866 m. – 22 kiemai.[4] 1870 m. kaime buvo 323 revizinės sielos (prievoles atliekantys valstiečiai) ir 2028 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo prievolę grafo Juozapo Tiškevičiaus Grūšlaukės dvare.[5]
Dvasiniais gyventojų reikalais nuo XVII a. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.
1922 m. įkurta pradžios mokykla, 1954–1978 m. veikė septynmetė (nuo 1954 m.), aštuonmetė (nuo 1962 m.) mokykla, kuri vėliau pertvarkyta į pradinę (uždaryta).[6]
Tarpukariu veikė pavasarininkų kuopa, kuri kaime 1933 m. pastatė Vilniaus koplytėlę (meistras Petras Giedra) lenkų užgrobtai sostinei atminti, o kaimo kapinėse 1939 m. – betoninį monumentalų kryžių.[7]
1950–1972 m. buvo Kirovo kolūkio centrinė, 1972–1992 m. – Alkos kolūkio pagalbinė gyvenvietė. 1949–2009 m. veikė paštas (LT-97032), 1951 m. įkurta biblioteka,[8] 1959 m. atidaryti kultūros namai, 1960 m. medicinos punktas.[9]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880 m. | Juodupėnų seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Juodupėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940, 1941–1944 m. | Juodupėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Juodupėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Juodupėnų apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Bargalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Juodupėnų seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 231 | 230 | 190 | 206 | 199 | 291 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[11] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 284 | 383 | 326 | 301 | 342 | 303 | ||
| |||||||
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juodupėnų senosios kapinės (XVI– XIX a.)
- Koplytėlė su altorėliu ir Nukryžiuotojo skulptūrine grupe[12]
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos ir 4 angeliukų skulptūromis[13]
- Sodyba: troba (1850 m.), klėtis (1892 m.), tvartas (1910 m.)[14]
- Sodyba: troba, klėtis, tvartas (1914 m.)[15]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vitalija Valančiūtė. Juodupėniškiams rūpi kaimo istorija. - Švyturys - 2008 m. gruodžio 17 d. - P. 6
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
- ↑ Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaras inventorių duomenimis. - Nuo Skilandžių iki Salantų...
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 72
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 154 - ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 78
- ↑ Juodupėnai. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1986. - T. 2. - P. 149
- ↑ Viliojata Gembutienė. Juodupėnų ir aplinkinių kaimų mažoji architektūra. - Juodupėnai, 2007. - L. 8–10, 40–42
- ↑ Biblioteka
- ↑ Juodupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 24 psl.
- ↑ Juodupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 715 psl.
- ↑ Juodupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 149 psl.
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 9489
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 9490
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 29847
- ↑ Kultūros vertybių registras, u. k. 29843
