Pranas Končius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pranas Končius
Koncius Pranas.JPG
Lietuvos kariuomenės karys Pranas Končius
Gimė: 1914 m. lapkričio 8 d.
Bargalis, Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub.
Mirė: 1965 m. liepos 15 d. (50 metų)
Didieji Žalimai, Kretingos raj.
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Pranciškus Končius
Veikla: Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys, Žemaičių apygardos partizanas

Pranas Končius (slapyvardis Adomas, 1914 m. lapkričio 8 d., Bargalio k., Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1965 m. liepos 15 d., Didžiųjų Žalimų k., Kretingos raj.) – Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys, paskutinis žuvęs Žemaičių apygardos ir Kardo rinktinės partizanas.

Pranas Končius (dešinėje) su Kaziu Kontrimu

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė valstiečių šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo pas ūkininkus. Nuo 1934 m. gegužės 1 d. iki 1935 m. spalio mėn. tarnavo puskarininku 7-ajame Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke Tauragėje. Grįžęs iš kariuomenės, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Salantų būrį. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, iki 1942 m. vasario 22 d. tarnavo Salantų pagalbinės policijos būryje.[1]

Nuo 1944 m. Lietuvos laisvės armijos organizacijos narys, 19471951 m. – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo narys. 1952 m. spalio 30 d. su rinktinės vadu Kazimieru Kontrimu–Monte Smeltės kaime (Grūšlaukės apyl., Salantų raj., Klaipėdos sritis) pateko į MGB Salantų rajono poskyrio saugumiečių ir stribų surengtą pasalą, iš kurios prasiveržė. 1953 m. balandžio 6 d. su rinktinės štabo viršininku ir Vizbuto būrio vadu Stasiu Jonausku–Simonu, partizanais A. Bružu, A. Gliožeriu, A. Kaunu ir V. Vaičekausku Vaineikių miške pateko MGB kariuomenės ir Salantų stribų apsuptį, iš kurios taip pat prasiveržė ir likęs vienas slapstėsi Salantų, Kretingos ir Priekulės (Latvija) rajonuose, dirbo pas ūkininkus padieniu darbininku, įsidarbindavo miško darbininku.[2]

Nuo 1956 m. slapstėsi Prano Drungilo sodyboje Didžiųjų Žalimų kaime, Kretingos rajone. 1963 m. gruodžio 17 d. Lietuvos KGB jam iškėlė baudžiamąją bylą, kaltindama tėvynės išdavimu, dalyvavimu antitarybinės organizacijos veikloje ir Salantų žydų žudynėse 1941 metais.[3] Žuvo 1965 m. liepos 15 d. per susišaudymą su sodybą apsupusiais Kretingos rajono saugumiečiais ir milicininkais.[4]

2000 m. vasario 11 d. LR prezidento dekretu Nr. 767 po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2015 m. apdovanojimas atimtas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimąsi dėl P. Končiaus dalyvavimo žydų genocido veiksmuose.[5]

Atminimo vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimas įamžintas Kretingos senosiose kapinėse (1992 m.) ir Grūšlaukės šventoriuje (1999 m.). Žuvimo vietoje Bronislavos Drungilaitės-Jucienės sodyboje 2003 m. pastatytas atminimo kryžius.[6] Greta jo Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus iniciatyva 2014 m. pastatytas paminklas.[7]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romualdas Beniušis. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – Vakarų ekspresas – 2015 m. liepos 15 d.
  2. Julius Kanarskas, Rūta Trimonienė. Pranas Končius-Adomas 1914–1965 07 15
  3. Lietuvos ypatingasis archyvas. – Baudžiamoji byla Nr. 47462/3
  4. Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Atlasas. – Vilnius, LGGRTC, 2010. – P. 238–239
  5. Partizanas P. Končius-Adomas neteko valstybinio apdovanojimo
  6. Irena Beniušienė. Kūlupėniškiai pagerbs „Adomą“ – paskutinį žuvusį Kretingos apskrities partizaną. – Pajūrio naujienos – 2003 m. birželio 13 d. – P. 4
  7. Giedrė Peseckytė. Įamžino paskutinį Lietuvos partizaną. – Vakarų Lietuva – 2014 m. liepos 23 d.
    Inesa Rinkevičiūtė. Didžiųjų Žalimų kaime pagerbtas paskutinis Lietuvos partizanas Pranas Končius. – 15min.lt – 2014 m. liepos 22 d.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1827. – L. 7
  • Lietuvos valstybės centrinis archyvas. – F. R-635, ap. 1, b, 1. – L. 12
  • Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1998 m. kovo 6 d. archyvinė pažyma

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]