Endriejavo valsčius
Koordinatės: 55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg.
Endriejavo valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Endriejavas |
![]() | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
![]() | |
Kretingos apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 3990 | 451 kiemas [2] | 3 seniūnijos | 38 | |
1923 m.[3] | 116 | 4240 | 948 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
163 | 7 apylinkės [4] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
---|---|
Antkoptis | Antkopčio apylinkė |
Endriejavas | Endriejavo apylinkė |
Kintrimai | Kintrimų apylinkė |
Pažvelsis | Pažvelsio apylinkė |
Rudgalviai | Rudgalvių apylinkė |
Šlepštikos | Šlepštikų apylinkė |
Žadeikiai | Žadeikių apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Ablingos k.
- Antkopčio k.
- Anužių k.
- Auksoros k.
- Daubakių k.
- Dausinų k.
- Endriejavo mstl.
- Kačių k.
- Kapstotų k.
- Kiaulakių k.
- Kintrimų k.
- Klibių k.
- Kukorių k.
- Kukorių plv.
- Laigių k.
- Lelenų k.
- Ližių k.
- Marijonavo k.
- Mikų k.
- Patirių (Vedegėnų) k.
- Pažvelsio k.
- Poežerio plv.
- Rankos k.
- Rudgalvių k.
- Sausių k.
- Stončaičių k.
- Šilienų k.
- Šlepštikų k.
- Tickinų k.
- Toliotų k.
- Viržintų k.
- Žadeikių k.
- Žalakiškės k.
- Žemgulių k.
- Žvaginių k.
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[6]
- Ablinga
- Antkoptys
- Anužiai
- Aukšoras (Aukšorė)
- Daubakiai
- Dausinai
- Indriejavas
- Kačiai (Katės)
- Kapstatai (Kapstotai)
- Kiaulakiai
- Kintrimai
- Klibiai
- Kukoriai
- Laigiai (Lagė)
- Lelėnai
- Ližiai
- Marijonavas (Pyktiškė)
- Mikai
- Paežerys (Poežerys)
- Patyrys (Vedegėnai)
- Pažvelsys (Pažvelšiai)
- Raukos (Ranka)
- Rudgalviai
- Sausiai
- Stončaičiai
- Šilėnai
- Šlepštikos
- Tickinai
- Toliotai
- Viržintai
- Žadeikiai
- Žalakiškiai (Žalakiškė)
- Žemguliai
- Žvaginiai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 4240 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1887 | Pažvelsis | Fortūnatas Bagočius, teisininkas | 1951 |
1894 | Stančaičiai | Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius | 1955 |
1906 | Tickinai | Andrius Ašmantas, kalbininkas | 1941 |
1927 | Sausiai | Jonas Dromantas, inžinierius | |
1945 | Mikai | Stasys Bočkus, inžinierius | |
1947 | Anužiai | Alfonsas Laurinavičius, teisininkas | |
1947 | Žvaginiai | Petras Dirgėla, rašytojas |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
- ↑ Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.