Endriejavo valsčius

Koordinatės: 55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg. / 55.70; 21.72

Endriejavo valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Endriejavas

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3990	451 kiemas ^[2]	3 seniūnijos	38
1923 m.^[3]	116	4240	948
1949-01-01 (išsamiau)	163			7 apylinkės ^[4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.^[5]
Antkoptis	Antkopčio apylinkė
Endriejavas	Endriejavo apylinkė
Kintrimai	Kintrimų apylinkė
Pažvelsis	Pažvelsio apylinkė
Rudgalviai	Rudgalvių apylinkė
Šlepštikos	Šlepštikų apylinkė
Žadeikiai	Žadeikių apylinkė
Iš viso:	7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Ablingos k.
Antkopčio k.
Anužių k.
Auksoros k.
Daubakių k.
Dausinų k.
Endriejavo mstl.
Kačių k.
Kapstotų k.
Kiaulakių k.
Kintrimų k.
Klibių k.
Kukorių k.
Kukorių plv.
Laigių k.
Lelenų k.
Ližių k.
Marijonavo k.
Mikų k.
Patirių (Vedegėnų) k.
Pažvelsio k.
Poežerio plv.
Rankos k.
Rudgalvių k.
Sausių k.
Stončaičių k.
Šilienų k.
Šlepštikų k.
Tickinų k.
Toliotų k.
Viržintų k.
Žadeikių k.
Žalakiškės k.
Žemgulių k.
Žvaginių k.

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:^[6]

Ablinga
Antkoptys
Anužiai
Aukšoras (Aukšorė)
Daubakiai
Dausinai
Indriejavas
Kačiai (Katės)
Kapstatai (Kapstotai)
Kiaulakiai
Kintrimai
Klibiai
Kukoriai
Laigiai (Lagė)
Lelėnai
Ližiai
Marijonavas (Pyktiškė)
Mikai
Paežerys (Poežerys)
Patyrys (Vedegėnai)
Pažvelsys (Pažvelšiai)
Raukos (Ranka)
Rudgalviai
Sausiai
Stončaičiai
Šilėnai
Šlepštikos
Tickinai
Toliotai
Viržintai
Žadeikiai
Žalakiškiai (Žalakiškė)
Žemguliai
Žvaginiai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4240 žmonės:

Lietuviai - 98,14% (4161);
Žydai - 1,56% (66);
Vokiečiai - 0,26% (11);
Kiti - 0,05% (2).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1887	Pažvelsis	Fortūnatas Bagočius, teisininkas	1951
1894	Stančaičiai	Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius	1955
1906	Tickinai	Andrius Ašmantas, kalbininkas	1941
1927	Sausiai	Jonas Dromantas, inžinierius
1945	Mikai	Stasys Bočkus, inžinierius
1947	Anužiai	Alfonsas Laurinavičius, teisininkas
1947	Žvaginiai	Petras Dirgėla, rašytojas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
↑ Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55

[6] Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]