Macikų lageriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Macikų koncentracijos stovykla)
Jump to navigation Jump to search
Macikų koncentracijos stovyklos muziejus

Macikų lageriai – Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų kompleksas (1939–1955 m.) įrengtas Macikų kaime, 2 kilometrai į rytus nuo Šilutės. 1939–1955 m. laikotarpiu lageryje veikė nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla, 1945–1948 m. buvo Sovietų Sąjungos karo belaisvių lageris Nr.184, o 1945–1955 m. – Gulago lagerių kompleksas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. Macikuose buvo įkurtas dvaras. Jis garsėjo alaus darykla. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, 1924 m. Krašto apsaugos ministerijaįsigijo dalį buvusio Macikų dvaro, netoli Šilutės, pastatų ir pritaikė juos Lietuvos kariuomenės kareivinėms. Jose buvo dislokuotas 7-ojo pėstininkų pulko 2-asis batalionas[1].

Nacistinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. kraštą prijungus prie Vokietijos, kareivinėse buvo įkurta karo belaisvių stovykla „Stalag 331“. Vėliau ji pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Pradžioje stovykloje buvo laikomi lenkų karo belaisviai. Nuo 1940 m. čia kalinti ir belgai bei prancūzai. 1943 m. čia kalėjo Didžiosios Britanijos ir Kanados oro pajėgų puskarininkiai. Vėliau atgabenta ir amerikiečių, australų ir net Naujosios Zelandijos karių. Taip pat kalėjo ir į nelaisvę paimti Sovietų Sąjungos kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis iki sovietų okupacijos Macikuose galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo garsių sąjungininkų pajėgų pilotų[2]. Tai buvo šiauriausia karo belaisvių stovykla Vokietijos reicho ribose.[3]

1944 m. priartėjus frontui, sąjungininkų belaisviai buvo  perkelti į kitus lagerius. Dauguma jų traukiniais buvo išgabenti į Vakarų Prūsijoje buvusį „Stalag XX-A“ dabartinėje Lenkijos teritorijoje netoli Torūnės miesto. Apie 900 vyrų buvo išvežti į Klaipėdą ir prekybiniu laivu „Instenburg“ 60 valandų plaukė į Švinemundės uostą prie Ščecino įlankos. Tuomet jų dar laukė kelionė traukiniu ir žygis pėsčiomis į „Stalag Luft IV“ buvusį prie Tychovo miesto dabartinėje Lenkijoje. Dalis karo belaisvių šios kelionės metu mirė arba buvo nužudyti.[4]

2011 m. Armalėnų kaime (Šilutės raj.) po kelio danga buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1200 žmonių palaikų. Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Sovietinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stovyklai patekus į Sovietų Sąjungos kontrolę, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovykloje sovietai įkūrė vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr.184. Jame kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai ir kt. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju. Į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš įvairių kitų Lietuvos vietų. Vien šiuo laikotarpiu Macikuose mirė apie 500 žmonių.[5]

Po Antrojo pasaulinio karo lageryje kalinti ir Lietuvos piliečiai neįtikę sovietų valdžiai.[6]

1945 m. Macikuose įkurtas sovietų gulago lageris „Gulag Nr. 3“, veikęs iki 1955 m. Tai buvo vienas didžiausių lagerių Lietuvoje. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Vienu metu jame kalėjo apie 3000 kalinių. Trečdalis jų buvo lietuviai. Jame mirė muziejininkas ir poetas Pranas Genys, visuomenės veikėjas Laurynas Lopas.[7] Taip pat kalėjo rusai, lenkai, baltarusiai. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties).[8] Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai.

Atskiroje uždaroje zonoje buvo laikomi politiniai kaliniai, nubausti 25 metams pataisos darbų lagerio. Nors dokumentuose dažniausiai nurodomos netikros kalinių mirties priežastys, yra žinoma, kad lageryje žmonės būdavo sušaudomi, naikinami dujų kamerose, dalis žmonių mirdavo nuo šalčio ir bado. Lageris turėjo padalinį Rusnės saloje, įkurtą 1951 m., kuriame kalėjo apie 200 žmonių. 1948–1955 m. Macikų GULAG‘o lageryje žuvo apie 450 žmonių. Žuvę, mirę kaliniai buvo užkasami šalia lagerio. Šiuo metu kapų teritorija yra aptverta tvora, tačiau tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių čia iš tiesų užkasta.[9]

1955 m. birželio 18 d. Macikų lageris buvo uždarytas. Po uždarymo bandyta sunaikinti belaisvių kapines. 1955 m. buvo parengtas kapinių teritorijos melioravimo projektas. Nors melioravimo darbai nebuvo atlikti, išlikusi kapų teritorija yra mažesnė, nes vakarinę dalį ilgą laiką plovė ir ardė Šyšos upė, o šiaurinę ir rytinę dalyse ganėsi gyvuliai, žemę arė traktoriai. XX a. antroje pusėje kapų dalies teritorijoje pastatyti gyvenamieji namai.

Artimiausiu metu bus pradėti ir 2020 m. atrastų Macikų Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerio  laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Tai, kas išliko[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: lagerių vieta, karceris, belaisvių kapai, pirtis ir, galbūt, kareivinių pastatas. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris-muziejus, nuo 1995 m. tai – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialas.

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Macikų lagerių sutvarkymo ir įamžinimo planą.[10]

2020 m. rugsėjo 25 d. Macikuose, dalyvaujant ir tarptautinei bendruomenei, įvyko nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerių (1939–1955 m.) Macikuose žuvusių aukų iškilminga pagerbimo ceremonija. Jos metu belaisvių palaikus, perkeltus iš atrastų masinių kapaviečių, ir palaidotus šalia senųjų Macikų lagerių kapinių, pašventino katalikų, evangelikų liuteronų ir stačiatikių vyskupai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://lietuvosdvarai.wordpress.com/2011/07/10/maciku-lageris/
  2. https://b24.net/powCamps.htm
  3. Arbušauskaitė A., Bubnys A. Nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos Šilutės apylinkėse 1939–1944 m.“. Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG‘o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse. Vilnius, 2015.
  4. I. Giniotis, Totalitarinių režimų lageriai Klaipėdos krašte: jų įamžinimas ir pritaikymas, Šiauliai, 2019.
  5. https://rememor.eu/wp-content/uploads/2015/03/60-109.pdf
  6. https://lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-inicijuoja-istorinei-atminciai-itin-svarbiu-maciku-lageriu-sutvarkymo-darbus
  7. Macikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 738 psl.
  8. https://www.silutesmuziejus.lt/maciku-lageriai/
  9. https://www.manokrastas.lt/straipsnis/maciku-lagerio-karceris-–-muziejus
  10. http://www.pamarys.eu/maciku-lageris-unikali-vieta-apie-kuria-lietuvoje-mazai-kas-zino/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]