Nasrėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Nasrėnai
Nasrėnai 2013.JPG
Nasrėnai nuo Kūlupėnų pusės

Nasrėnai
Koordinatės 55°59′20″š. pl. 21°31′08″r. ilg. / 55.989°š. pl. 21.519°r. ilg. / 55.989; 21.519 (Nasrėnai)Koordinatės: 55°59′20″š. pl. 21°31′08″r. ilg. / 55.989°š. pl. 21.519°r. ilg. / 55.989; 21.519 (Nasrėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 124 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NasrėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nasrė́nai
Kilmininkas: Nasrė́nų
Naudininkas: Nasrė́nams
Galininkas: Nasrė́nus
Įnagininkas: Nasrė́nais
Vietininkas: Nasrė́nuose

Nasrėnaikaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai  ir Salanto upės.

Seniūnaitijos centras. Veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys, pieno supirkimo punktas. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti nuo Salanto upės ir jos Blendžiavos žiočių pietryčiuose iki Vaineikiųmiškų masyvo Sausgalvių miško šiaurės vakaruose. Jos ribijasi su Kūlsodžiu,Klausgalvais ir Šalynu. Rytine dalimi teka Minijos intakas Salantas, centrine dalimi – dešinysis Salanto intakas Kūlupis. Kaimą kerta keliai  226  KartenaKūlupėnaiSalantai  ir  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai .

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šalynas Klausgalvai Skaudaliai – 3 km
Kalnalis – 3 km
Blank-50px.png
Tinteliai
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KŪLUPĖNAI – 4 km Kūlsodis

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas sen.rus. Носры. Vėliau rašomas rus. Ностраны, Настраны, lenk. Nastrany, liet. Nastrėnai, Nasrėnai, žem. Nasrienā.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės klėtis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. antroje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio KretingaSalantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.

XVIXVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.

XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1750 m. – 13 (su Medsėdžiais – 25), 1762 m. – 20, 1788 ir 1821 ir 1843 m. – 29 (su Medsėdžiais – 52), 1846 m. – 17, 1866 m. – 14 kiemų.[2] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII a.Nasrėnų Medsėdžių užusienis.

Skulptūrinė kompozicija-paminklas „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“

1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.[3]

Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.[4]

1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.[5] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.[6] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.

Nasrėnų senelių globos namai

19471992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, biblioteka, 19401977 m. – pradinė mokykla,[7] 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.[8] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.[9]

1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.[10] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,[11]

Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.[12]

Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.

Lietuvos vardo 1000-mečio koplytstulpis
Administracinis-teritorinis pavaldumas
1511 m. – XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija
18611880? m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880?–1915? m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Nasrėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
19541959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Nasrėnų seniūnaitijos centras, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2001 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[13]
506 522 170 154 154
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[14] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
133 140 120 133 112

P.S.: Į 1821, 1843 ir 1886 m. statistinius duomenis įskaičiuoti ir Nasrėnų Medsėdžių gyventojai.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Gyvena
  • Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas.
  • Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.

Gamtos paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentalus kryžius vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyne

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. - Vilnius: Mintis, 1999. - P. 51–54
    Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 165
  3. Janina Zvonkuvienė. Jubiliejų švenčia... bulvės. - Klaipėda - 2006 m. rugsėjo 9 d.
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 78
  5. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 119 (Nasvėnų km.)
  6. Ūkininko patarėjas - 1940 m. balandžio 18 d. - P. 6
  7. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.
  8. Kretingos rajono Nasrėnų žemės ūkio bendrovė: Scorisk Kretingos rajono Nasrėnų ŽŪB: Įmonės infomacija. – CR.LT
  9. Viktorija Vaškytė. Iš pieno kvotų neturinčiųjų pienas nesuperkamas. - Pajūrio naujienos - 2006 m. liepos 21d.
  10. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas. - Nasrėnai.lt
  11. Janina Zvonkuvienė. Prieglauda Valančiaus tėviškėje. - Klaipėda - 2005 m. rugsėjo 23 d.
  12. Irena Šeškevičienė. M. Valančius šiandien – kiekvienam aktualus savaip. - Pajūrio naujienos - 2011 m. gegužės 17 d.
  13. Nasrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
  14. Nasrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 181 psl.
  15. Salantų regioninis parkas: Natura 2000

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]