Ylakių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 56°17′š. pl. 21°51′r. ilg. / 56.28°š. pl. 21.85°r. ilg. / 56.28; 21.85

Ylakių valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Ylakiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Mažeikių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Mažeikių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Mažeikių apskritis (1944–1950)

Ylakių valsčius (rus. Иллокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ylakiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1940 m. rugpjūtį valsčiuje imtas steigti pirmasis Lietuvoje kolūkis.[2] 1947 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota naujam Barstyčių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Sedos rajonui (9 apylinkės) ir Skuodo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5565 487 kiemai [3] 4 seniūnijos 61
1923 m.[4] 272 10 982 2387
1932 m. 242 10 862 15 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
222 13 apylinkių [6]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Erkšva Arkšvos seniūnija Erkšvos apylinkė
Gailaičiai Gailaičių seniūnija Gailaičių apylinkė
Gedrimai Gedrimų seniūnija Gedrimų apylinkė
Gėsalai Gesalų seniūnija Gėsalų apylinkė
Ylakiai Ylakių seniūnija Ylakių apylinkė
Kalvaičiai Kalvaičių seniūnija Kalvaičių apylinkė
Kerviai Kervių seniūnija Kervių apylinkė
Klauseikiai Klauseikių seniūnija Klauseikių apylinkė
Margininkai Margininkų seniūnija Margininkų apylinkė
Pašilė Pašilės seniūnija Pašilės apylinkė
Skliaustė Skliaustės seniūnija Skliaustės apylinkė
Stripiniai Stripinių seniūnija Stripinių apylinkė
Trumplaukė Trumplaukės seniūnija -
Vabaliai Vabalių seniūnija -
Vižančiai Vyžančių seniūnija Vižančių apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 13 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 10 982 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1884 Erkšva Juozas Gurauskis, rašytojas 1911
1897 Girdeniai Balys Karazija, agronomas, verslininkas 1985
1909 Vaiteliai Vaclovas Martinkus, kunigas 1980
1917 Gedrimai Zenonas Jonušas, dirigentas 1986
1941 Medsėdžiai Jonas Kaupys, restauratorius 2000

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
  2. Vytautas Skebas. Nuo birželio iki birželio (1940–1941 m.). 11 psl.
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 622 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 626–627 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 79–80