Ylakių valsčius
56°17′š. pl. 21°51′r. ilg. / 56.28°š. pl. 21.85°r. ilg.
| Ylakių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ylakiai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Mažeikių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Ylakių valsčius (rus. Иллокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ylakiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1940 m. rugpjūtį valsčiuje imtas steigti pirmasis Lietuvoje kolūkis.[2] 1947 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota naujam Barstyčių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Sedos rajonui (9 apylinkės) ir Skuodo rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5565 | 487 kiemai [3] | 4 seniūnijos | 61 | |
| 1923 m.[4] | 272 | 10 982 | 2387 | ||
| 1932 m. | 242 | 10 862 | 15 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
222 | 13 apylinkių [6] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Piečius, 1921 m.
- Antanas Varapnickis, 1932 m.[7]
- Fortūnatas Ašoklis, 1942–1944 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Erkšva | Arkšvos seniūnija | Erkšvos apylinkė |
| Gailaičiai | Gailaičių seniūnija | Gailaičių apylinkė |
| Gedrimai | Gedrimų seniūnija | Gedrimų apylinkė |
| Gėsalai | Gesalų seniūnija | Gėsalų apylinkė |
| Ylakiai | Ylakių seniūnija | Ylakių apylinkė |
| Kalvaičiai | Kalvaičių seniūnija | Kalvaičių apylinkė |
| Kerviai | Kervių seniūnija | Kervių apylinkė |
| Klauseikiai | Klauseikių seniūnija | Klauseikių apylinkė |
| Margininkai | Margininkų seniūnija | Margininkų apylinkė |
| Pašilė | Pašilės seniūnija | Pašilės apylinkė |
| Skliaustė | Skliaustės seniūnija | Skliaustės apylinkė |
| Stripiniai | Stripinių seniūnija | Stripinių apylinkė |
| Trumplaukė | Trumplaukės seniūnija | - |
| Vabaliai | Vabalių seniūnija | - |
| Vižančiai | Vyžančių seniūnija | Vižančių apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 13 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 10 982 žmonės:
- Lietuviai - 91,9% (10092);
- Žydai - 3,72% (409);
- Latviai - 3,68% (404);
- Rusai - 0,37% (41);
- Vokiečiai - 0,2% (22);
- Kiti - 0,13% (14).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1884 | Erkšva | Juozas Gurauskis, rašytojas | 1911 |
| 1897 | Girdeniai | Balys Karazija, agronomas, verslininkas | 1985 |
| 1909 | Vaiteliai | Vaclovas Martinkus, kunigas | 1980 |
| 1917 | Gedrimai | Zenonas Jonušas, dirigentas | 1986 |
| 1941 | Medsėdžiai | Jonas Kaupys, restauratorius | 2000 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Vytautas Skebas. Nuo birželio iki birželio (1940–1941 m.). 11 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 622 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 626–627 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 79–80