Kazys Veverskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazys Veverskis
Kazys Veverskis.jpg
Gimė: 1913 m. gruodžio 9 d.
Kalviai, Veliuonos valsčius
Mirė: 1944 m. gruodžio 28 d. (31 metai)
Raudondvaris, Kauno apskritis
Tėvas: Stasys Veverskis
Motina: Uršulė Veverskienė
Veikla: karininkas, rezistentas
Žymūs apdovanojimai:

Kazys Veverskis-Senis (1913 m. gruodžio 9 d. Kalviuose, Veliuonos valsčius1944 m. gruodžio 28 d. Raudondvaryje) – Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrėjas ir ideologas, brigados generolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė daugiavaikėje ūkininko šeimoje, buvo pirmas vėliau iki dešimties vaikų išaugusios šeimos narys. Mokėsi Veliuonos pradžios ir Naradavo žemės ūkio mokyklose, Kretingos pranciškonų gimnazijoje, vėliau Jurbarke. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją.

Mokėsi Karo mokykloje, išstojo iš mokyklos ir privalomą karinę prievolę atliko paprastame dalinyje, iš kur buvo išleistas į atsargą jaunesniojo puskarininkio laipsniu. Studijavo VDU Teisės fakultete, VU Teisės fakultete. Pirmininkavo studentų ateitininkų korporacijai „Kęstutis“.

Sovietinės okupacijos pradžioje pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. 1941 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai grįžo į Lietuvą aiškiai suvokdamas, kad lietuviams su naciais ne pakeliui. Su bendražygiais sukūrė kovingiausią 1941–1946 m. karinę-politinę pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės armiją, Lietuvos kariuomenės teisių perėmėją, turėjusią nelegalią spaustuvę Vilniuje. K. Veverskis redagavo, leido ir platino laikraštį „Karinės ir politinės žinios“.

Po karo skelbė antisovietinį pasipriešinimą, tikėdamas, kad pati tauta turi išsikovoti laisvę. Veikė „Vanagų“ vardu Žemaitijoje. 1944 m. Senio slapyvardžiu aršiai kovėsi su Raudonąja armija. Organizavo Seredžiaus puolimą ir sovietinio aktyvo sunaikinimą. Pats rašė, spausdino pogrindinę literatūrą, rūpinosi popieriumi, išvežiodavo spaudinius, atkurdavo ryšius, mezgė naujus.

Veždamas nelegalią spaudą 1944 m. gruodžio 28 d. žuvo pasaloje prie senojo Raudondvario tilto (dab. kelias  1906  Aukštutiniai KaniūkaiBabtaiLabūnavaKėdainiai ). Jo kūnas buvo rastas griovyje. Po poros parų, naktį, motina Uršulė Veverskienė slapta, padedant Raudondvario bažnyčios zakristijonui, palaidojo sūnų anapus Raudondvario kapinių tvoros, prie šlaite augusios tuopos. 1999 m. rugpjūčio 13 d. Kazio Veverskio palaikai buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. [1]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]