Baubliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Baubliai
Paminklas.jpg

Baubliai
Koordinatės 55°49′52″N 21°24′22″E / 55.831°N 21.406°E / 55.831; 21.406 (Baubliai)Koordinatės: 55°49′52″N 21°24′22″E / 55.831°N 21.406°E / 55.831; 21.406 (Baubliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 463 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BaubliaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Baubliaĩ
Kilmininkas: Baublių̃
Naudininkas: Baubliáms
Galininkas: Baubliùs
Įnagininkas: Baubliaĩs
Vietininkas: Baubliuosè

Baubliaikaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietryčiuose, 13 km į pietus nuo Kartenos ir 12 km į pietryčius nuo Kretingos, kairiajame Minijos krante.

Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97005), Baublių mokykla-daugiafunkcis centras (1926-1980 m. pradinė, 1980-1995 m. aštuonmetė, devynmetė), veikia vaikų darželis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas (nuo 1949 m.),[2] medicinos punktas, koplyčia,[3] priešgaisrinė tarnyba. 1988 m. pastatytame dideliame prekybos centre įsikūrė Kretingos rajono kultūros centro filialas (veikia nuo 1961 m.),[4] parduotuvė, Baublių kaimo bendruomenės centras.

Baublių panorama
Paminklas 1940-1990 m. okupacijos kančioms atminti

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime pirmieji žmonės pasirodė neolite. Apie tai liudija rūsį kasant rastas laivinis kovos kirvis.[5] IIIII a. pr. m. e. čia gyveno nedidelė bendruomenė, kuri mirusius gentainius laidojo sudegintus prie Minijos supiltuose pilkapiuose.[6]

Baublių kaimas susiformavo XVI a. valakų reformos metu. Jo žemės priklausė Kartenos, o nuo XIX a.Mišučių dvarui. Baubliškiai palaikė tamprius prekybinius ryšius su artimiausiais prekybos centrais. Apie tai byloja XVII a. pab. – XVIII a. pr. sidabro monetų lobis, rastas 1937 m. buvusios karčemos vietoje.

XIX a. kaimo šiauriniame pakraštyje įkurtas Baublių palivarkas. 1846 m. Kartenos parapijos Baublių kaime buvo 34 dūmai. XIX a. pab. – XX a. pr. Baubliai buvo vienas iš didžiausių Kartenos valsčiaus kaimų. 19001904 m. jame buvo 485–503 gyventojai, tačiau vėliau jų skaičius ėmė mažėti ir 1913 m. buvo belikę tik 229 žmonės. Iš jų ūkininkas Juozapas Drungilas mėgo auginti arklius. Jo užaugintas eržiliukas 1910 m. rugpjūčio 12 d. Kretingoje vykusioje gyvulininkystės pasiekimų parodoje gavo apdovanojimą.

Nuo XIX a. kaimas priklausė Mišučių seniūnijai, o 1919 m. tapo Baublių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnas buvo Ignas Miltakis, o padėjėjas – Kazys Macius. 1919 m. dalis kaimo vyrų stojo savanoriais ginti Lietuvos nepriklausomybės. 1923 m. Baubliuose buvo 60 ūkių,[7] kurie 1931 m. išskaidyti į vienkiemius. Tarpukariu Antano Lukausko ir Kartenos valsčiaus savivaldybės rūpesčiu duris atvėrė pradinė mokykla, kurioje veikė jaunųjų ūkininkų ratelis.

Paminklas 1944 m. žuvusioms rusų lakūnėms

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. vietoje Baublių seniūnijos buvo įkurta apylinkė, kurios pirmininku paskirtas Juozas Končius. Vokiečių okupacijos pradžioje jis buvo suimtas, tardomas Kartenoje, kalinamas Kretingos areštinėje, o vėliau uždarytas į Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklą, iš kurios pasisekė pabėgti.[8] Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. gruodžio 22-gruodžio 23 d. naktį kaime nukrito vokiečių zenitinės artilerijos ir naikintuvų pašautas rusų bombonešis, kurio ekipažą sudarė moterys. Žuvusias lakūnes Valentiną Matiuchiną ir Aną Keziną kaimo gyventojai palaidojo toje pačioje vietoje, kur nukrito lėktuvas. Vėliau jų palaikai buvo perkelti į Kartenos karių kapines, o žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo.

Po karo dalis kaimo vyrų patraukė į apylinkės miškus ir tapo Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanais. Kuopai nuo 1946 m. vasaros vadovavo baubliškis Stasys Lukas-Vytautas, žuvęs 1947 m. Kuopos kovotojai buvo Angelina Maciūtė, žuvusi 1949 m. pavasarį, Kretingos gimnazijos gimnazistas Vincas Slušnys, Aniceta Lukauskaitė-Žilienė ir kiti. Nuo partizanų rankų kaime krito Baublių apylinkės pirmininkas Juozas Končius ir Pranas Drungilas.

19481951 m. enkavedistai suėmė ir į Sibirą ištrėmė 56 baubliškius: Karoliną Balsevičienę, Kazimierą Lukauskienę, Juozą Luką, Oną Lukienę, Karoliną Macienę, Oną Šlušnienę, Justiną Drungilą, Kazimierą Drungilą, Kazimierą Drungilaitę, Antano Beniušio, Kazio Bernoto, Igno Butkaus, Juozo Drungilo, Antano Liaudinsko, Kazimiero Lukausko, Juozo Maciaus, Kazimiero Maciaus, Antano Paukščio, Igno Skliūderio, Roko Šepiko, Vinco Šlušnio šeimas.[9]

1949 m. kaime įkurtas Jaunosios gvardijos kolūkis, į kurį buvo suvaryti visi ūkininkai su šeimomis. 1955 m. kolūkio pirmininku paskirtas Mečislovas Navajauskas. Jam vadovaujant ūkis tapo pirmaujančiu Kretingos rajono kolūkiu, o Baubliai virto stambia gyvenviete, kuri pirmoji rajone buvo telefonizuota ir radiofonizuota. Gyvenvietėje įsteigtas ryšių skyrius, medicinos punktas, biblioteka, pastatyta kolūkio kontora su kultūros namais, pirtis, prekybos centras, aštuonmetė (pagrindinė) mokykla, vaikų darželis, keletas daugiabučių namų, valymo įrenginiai. M. Navajauskui mirus, nuo 1983 m. iki kolūkių iširimo pirmininkas buvo Antanas Narvydas. Atgimimo laikais ūkis pasivadino Žemaitijos kolūkiu. Be tradicinės žemdirbiams produkcijos auginimo, jis užsiminėjo bitininkyste. Daug metų bitininku dirbo P. Palenskis.

Atgimimo metais atidaryti Baublių maldos namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19181940 m. Baublių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Baublių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos TSR
19411944 m. Baublių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19451950 m. Baublių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Baublių apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Baublių apylinkės centras, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2011 m.
1900 m. 1904 m. 1913 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.
405 503 229 357 246 274
1979 m.sur. 1984 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
407 512 502 529 463 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Gamtos ir kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos vertybės
  • Baublių parkas (įkurtas 1971m.), nuo kurio galima pasigrožėti Minijos slėnio peizažu.
Kultūros paveldas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešošios bibliotekos Baublių filialas
  3. Diana Jomantaitė. Baublių koplyčiai vyskupas suteikė vardą bei pašventino unikalų kryžių. - Pajūrio naujienos - 2008, lapkričio 18
  4. Kretingos rajono kultūros centro struktūra
  5. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1974. - T. 1.- P. 111
  6. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai.- Vilnius: Versmė, (2002/05). - T. 1 (2). - P. 196, 204-207
  7. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
  8. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. - Švyturys (Kretinga). - 1966 m. liepos 12, rugpjūčio 13
  9. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - T. 1. - P. 425, 427, 429, 432, 443–444, 445, 450, 456, 458, 460
  10. Baubliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 193 psl.
  11. Baubliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 222 psl.
  12. Kazys Alšėnas. Prelatas Pranas Urbanavičius. - Telšiai, 1943
  13. Danguolė Gibišienė. Baublių kaime atstatyto kryžiaus istorija. - Baubliai, 1993
  14. Irena Šeškevičienė. Baubliai praturtėjo dar vienu paminklu. - Pajūrio naujienos, 2010, rugpjūčio 18

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]