Panotėnių paminklas

Koordinatės: 56°05′30″š. pl. 21°39′50″r. ilg. / 56.091741°š. pl. 21.66398°r. ilg. / 56.091741; 21.66398
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panotėnių paminklas

Paminklas partizano Adolfo Jakšto (1926–1947) atminimui
Panotėnių paminklas
Panotėnių paminklas
Koordinatės
56°05′30″š. pl. 21°39′50″r. ilg. / 56.091741°š. pl. 21.66398°r. ilg. / 56.091741; 21.66398
Vieta Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Notėnų seniūnija
Aukštis 2,17 m
Plotas 12 m²
Naudotas Pastatytas 1992 m.

Panotėnių paminklas partizano Adolfo Jakšto (1926–1947) atminimui yra pietiniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Panotėniuose (Notėnų seniūnija), kelio SalantaiSeda dešinėje pusėje, Notės upės kairiajame krante.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Obelisko tipo, lauko akmenų mūro, plokščios piramidės nukirsta viršūne pavidalo, užsibaigia metaliniu kryželiu su Nukryžiuotojo figūrėle. Dešiniojo šoninio fasado sienoje įbetonuota aliuminio lydinio lentelė su statybos data: „1992“. Priekinio fasado plokštumoje įmūryta juodo šlifuoto akmens stačiakampė plokštė su iškaltu įrašu: „ČIA GIMĖ IR BRENDO / L. L. A. ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDŲ RINKTINĖS ŠTABO NARYS / ADOLFAS JAKŠTAS / SLAPYVARDIS „ALBERTINIS“ / 1926 – 1947". Abipus paminklo auga beržai.

Paminklo aukštis – 2,17 m, paminklinės teritorijos plotas – 12 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adolfas Jakštas gimė 1926 m. Panotėnių ūkininkų šeimoje. Baigęs Notėnų pradžios mokyklą, mokslus tęsė Palangos gimnazijoje, įsijungė į pogrindinį rezistencinį judėjimą, priklausė LLA Pušies kuopai. 1946 m. tapo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos kovotoju,[1] pasirinko Albertinio slapyvardę, buvo paskirtas rinktinės štabo nariu ir Propagandos skyriaus viršininku. Žuvo 1947 m.

Atminimas įamžintas 1992 m. gimtinėje pastatytame paminkle.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ona Voverienė. Žuvusiųjų kraujas beldėsi į jos širdį… ir ji negalėjo nerašyti. – XXI amžius – 2004-01-07. – Nr. 2;
    Sigitas Žalneravičius. Drąsiųjų viltys ir likimai. – XXI amžius – 2006-01-18. – Nr. 5

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]