Lazdininkai
 | ||
|---|---|---|
  Lazdininkai |
||
| Koordinatės | 56°00′07″š. pl. 21°12′25″r. ilg. / 56.002°š. pl. 21.207°r. ilg.Koordinatės: 56°00′07″š. pl. 21°12′25″r. ilg. / 56.002°š. pl. 21.207°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 273 | |
Lazdininkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Palanga – Darbėnai ir kelio Šventąją kryžkelės, 5 km į pietvakarius nuo Darbėnų. Seniūnaitijos centras. Į šiaurę yra Lazdininkų tvenkinys. Veikia Lazdininkų Prisikėlusio Kristaus koplyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdininkų kaime (Darbėnų seniūnija), Kalnalaukio kalvoje tarp Darbos ir Lazdupio upelių yra kuršių IV a. pr. m. e. – XIII a. Lazdininkų kapinynas. 1940 m. tyrinėjant kapinyną rasta 18 varinių senovės Romos monetų. [2] Kaimas suformuotas per Valakų reformą. 1923 m. įsteigta pradžios mokykla, dab. Darbėnų mokyklos pradinio ugdymo skyrius. 1950–1963 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Veikia medienos apdirbimo bendrovė „Roruša“. [3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1963 m. | Lazdininkų apylinkės centras |
| 1963-1995 m. | Darbėnų apylinkė |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lazdininkai – gatvinis kaimas. Žymiausi objektai:
- Senovinės kapinės su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios koplytėlėmis.
- Etnografinės XVIII a. – XIX a. sodybos.
- XX a. architektūros paminklas – vėjo malūnas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1738 m. gyveno 34 šeimos, turėjusios 12 valakų žemės.
 | ||||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 636 | 408 | 225 | 300 | 416 | 386 | 366 | 344 | 273 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Antanas Švatelis (1849–1913) – Romos katalikų kunigas Latvijoje ir Lietuvoje, liaudies švietėjas
- Domas Grabys (1897–1942) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas
- Petras Perkumas (1916–1937) – vienuolis salezietis
- Juozapas Katkus (1918–1950) – Lietuvos partizanas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
- ↑ Lazdininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 641 psl.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Lazdininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 497
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.