Mosėdžio valsčius
| Mosėdžio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVI a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Mosėdis |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Kretingos apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1950) |
Mosėdžio valsčius (rus. Масядская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Mosėdis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo XVI a. Caro laikais įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. lapkričio 29 d. valstiečiai pašalino carinę valsčiaus valdybą. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Salantų rajonui (3 apylinkės) ir Skuodo rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6783 | 368 kiemai [2] | 4 seniūnijos | 41 | |
| 1923 m.[3] | 275 | 10 023 | 2196 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
276 | 10 apylinkių [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Jonušas, vykdomojo komiteto pirmininkas, 1941? m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Budriai | Budrių apylinkė |
| Daukšiai | Daukšių apylinkė |
| Ersla | Erslos apylinkė |
| Krakės | Krakių apylinkė |
| Mosėdis | Mosėdžio apylinkė |
| Prialgava | Prialgavos apylinkė |
| Šatės | Šačių apylinkė |
| Šaukliai | Šauklių apylinkė |
| Šerkšniai | Šerkšnių apylinkė |
| Vindeikiai | Vindeikių apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 10 023 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1898 | Giršinai | Ona Galdikaitė, vienuolė, poetė | 1990 |
| 1905 | Šatės | Liudas Balvočius, žurnalistas | 1984 |
| 1926 | Šaukliai | Vacys Milius, etnologas | 2005 |
| 1927 | Arsla | Ona Kublickienė, veterinarijos gydytoja | 2005 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 60