Moldavijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Moldavija arba Moldova – valstybė Pietryčių Europoje, beveik visa teritorija Pruto ir Dniestro tarpupyje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Dniestro ir Dunojaus upėmis per Ukrainą ir Rumuniją į Juodąją jūrą). Šiaurėje, rytuose ir pietuose ribojasi su Ukraina (939 km), vakaruose su Rumunija (450 km). Moldovos teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus – 330 km, plotis iš vakarų į pietus – 135 km. Dažniausiai priskiriama Vidurio ir Rytų Europai.

Paviršius[taisyti | redaguoti kodą]

Geologiniu požiūriu priklauso Rytų Europos, arba Rusijos, platformos pietvakariniam pakraščiui; pietuose – hercininės Skitų plokštės pakraštys. Pamatą sudaro priekambrio kristalinės uolienos, padengtos jaunesnėmis nuosėdomis. Nuosėdinių uolienų (daugiausia smiltainiai, moliai, klintys) sluoksnis pietuose iki 6 000 m.

Kalvotų lygumų kraštas, labai paveiktas erozijos; vidutinis šalies aukštis 147 m virš jūrs lygio; aukščiausias taškas Beleneštis (429 m virš jūros lygio); žemiausias taškas Dniestro žemupyje pasienyje su Ukraina (5 m virš jūros lygio). Didžiojoje dalyje Moldovos aukštumos, tiksliau Moldovos ir Besarabijos aukštumos rytinė dalis: Kodris ir Toltrai. Kodris – miškais apaugusi kalvota lyguma šalies viduryje; gilūs slėniai, statūs kalvų šlaitai, didelis santykinis aukštis primena kalnus, Reuto ir Biko tarpupis vadinamas „Besarabijos Šveicarija“; girtopai – amfiteatro formos dideli paviršiaus pažemėjimai, per ilgą laiką susidarę dėl nuošliaužų ir erozijos. Toltrai – kalvota aukštuma šiauriau; uvalai. Palei Dniestrą – Padniestrės aukštuma; palei Prutą – Tigečio aukštuma. Šiaurėje – slėniuota Šiaurės Moldovos lyguma; pietuose – kalvota ir pelkėta, žemėjanti Juodosios jūros link Pietų Moldavos lyguma. Piečiau Kišiniovo – Trajano sienos likučiai.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį su ilgomis karštomis vasaromis, šiltais rudenimis ir trumpomis mažai sniegingomis žiemomis. Vyrauja šiltos Atlanto oro masės; vyraujantys šiaurės vakarų vėjai.

Vidutinė metinė oro temperatūra idėja šiaurės pietų kryptimi °C: Bričenis +7,5, Kišiniovas +9,2, Kahulis +10,1. Vidutinė sausio oro temperatūra nuo -5 °C šiaurėje iki -2 °C pietuose; atitinkamai liepos nuo +19 °C iki +22 °C. Žemiausia oro temperatūra įregistruota -36 °C, aukščiausia +41 °C.

Didžiausias daugiametis kritulių kiekis 560 mm šiaurėje, mažiausias 370 mm pietvakariuose. Vakariniuose Kodrio šlaituose kritulių daugiau negu rytiniuose; vasarą dažnos liūtys su perkūnija; žiemą sniego danga dažnai nepastovi.

~50 % saulėtų dienų; saulė šviečia nuo 2 000 val. per metus šaiurėje iki 2 350 val. per metus pietuose. Vegetacinis laikotarpis trunka ~220 dienų.

Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Kišiniovas -3 ir +21 (480).

Vidaus vandenys[taisyti | redaguoti kodą]

Neturtinga paviršinių vandenų. Upės priklauso Juodosios jūros baseinui; beveik visos teka šiaurės pietų kryptimi. Svarbiausios upės Dniestras ir Prutas prasideda Ukrainos Karpatuose. Dniestras teka rytuose, Prutas vakaruose pasienyje su Rumunija ir įteka Dunojų. Pietinės upės Jalpugas ir Kogilnikas vasarą labai nusenka.

Natūralių ežerų nedaug; daugiausia senvaginiai Dniestro ir Pruto slėniuose. ~1600 dirbtinių tvenkinių (marių), užtvenkus Dniestrą, Biką, Prutą. Didžiausias Dubosarų tvenkinys (68 km²), susidariusios užtvenkus Dniestrą.

Dirvožemis[taisyti | redaguoti kodą]

Juodžemiai užima 72 % šalies teritorijos (aukščiausias rodiklis pasaulyje); būdingi visi juodžemių tipai – tipiški (didžiausi plotai, ypač šiaurėje), paprastieji, karbonatiniai, išplauti, nujaurėję. Aukštumose paplitę miškų pilkžemiai, Kodryje – miškų rudžemiai; upių slėniuose – aliuviniai dirvožemiai. Dirvų erozija; druskėjimas.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Priklauso stepių ir miškastepių zonai; didžiausios stepės – šiaurėje Belcio, pietuose Budžako. Stepės išartos; natūralios stepių augalijos beveik nelikę. Miškų nedaug, daugiausia Kodruose; vyrauja plačialapiai – ąžuolai (70 %; ir pūkuotųjų ąžuolų giraitės girnecos pietuose), skroblai, bukai, uosiai, liepos. Nendrynai Dniestro ir Pruto žemupiuose.

Dirbamoji žemė užima 67 (arimai 57, sodai ir vynuogynai 10), pievos ir ganyklos 12, miškai 10 (2005; 1980 buvo 8, XX a. pr. buvo 25), vidaus vandenys 1 % šalies teritorijos.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Miškuose veisiasi šermuonėliai, voverės, barsukai, stirnos, elniai, kiaunės, lapės, šernai, vilkai; stepėse ir miškastepėse daug graužikų – pelės, žiurkėnai, starai, šeškai. Daug paukščių Dniestro ir Pruto žemupiuose – antys, žąsys, gervės, garniai, gulbės, pelikanai. Miškuose veisiasi miškiniai vieversiai, kėkštai, geniai, strazdai, apuokai, vanagai, stepėse – putpelės, kurapkos, stepių ereliai. Vidaus vandenyse karšiai, karpiai, karosai, ešeriai, starkiai, baltieji amūrai.

Aplinkosauga[taisyti | redaguoti kodą]

2000 m. atmosferos tarša tūkst. t: anglies monoksidu 220, azoto oksidais 55, sieros dioksidu 50, lakiaisiais organiniais junginiais 50.

Saugomos teritorijos užima 1,5 % šalies teritorijos. Kodrio rezervatas – įkurtas 1971 metais, 52 km²; saugomi ąžuolai, skroblai, bukai, elniai, stirnos, šernai, barsukai, kiaunės.